2020-ieji konkurencijos teisėje: įdomieji skaičiai ir faktai

Pilni iššūkių 2020-ieji Lietuvos konkurencijos teisėje buvo santykinai ramesni. Mažiau baudų, daugiau nutrauktų ir nepradėtų tyrimų – tokia buvo Konkurencijos tarybos ir ūkio subjektų reakcija į pasaulinę pandemiją.

Kokias baudas skyrė Konkurencijos taryba?

2020-aisiais Konkurencijos taryba skyrė baudas tik keturis kartus.

Birželio 18 d. UAB „PALINK“ gavo 78 000 EUR baudą už reikalavimą tiekėjams išnaudoti visą preliminarų reklaminį (akcijų) biudžetą. Kadangi Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme numatyta teisė peržiūrėti dokumentus, Taryba gali ją įgyvendinti įmonės patalpose (t. y. atlikti patikrinimą-kratą be teismo leidimo). Nebloga priemonė rinkti įrodymus, kurios teisėtumą, tikėkimės, įvertins Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Liepos 14 d. Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) skirta 43’120 EUR bauda už sutarčių su (tarpmiestinių reisų) vežėjais pratęsimą be konkurencingos procedūros. LTSA įpareigota nutraukti 42 (!) sutartis ir sudaryti naujas per 8 (!) mėnesius. Pasaulyje siaučiant Covid-19, tarpmiestiniam susisiekimui autobusais esant ribotam ir ribojamam, sutarčių nutraukimas yra itin jautrus klausimas.

Lapkričio 24 d. Forum Cinemas III byloje už kainų kartelį nubaustos UAB „Theatrical Film Distribution“ – 33’500 EUR; UAB „NCG Distribution“ – 26’600 EUR; UAB „Forum Cinemas“ – 707’500 EUR. Baudos skirtos pritaikius po 80 % Covid-19 „nuolaidą“. Tai, kad Konkurencijos taryba atsižvelgė į kino teatrų industrijai taikomus ribojimus ir ribojimų pasekmes (bilietų pardavimo pajamos sumažėjo 50 %, žiūrovų sumažėjo 54 %, palyginus tuos pačius 2020 m. ir 2019 m. laikotarpius) – labai didelis kontrastas su dar birželį AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Irdaiva“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo patvirtintomis negailestingomis, atitinkamai – 8,5 mln. EUR ir 3,7 mln. EUR baudomis. „Irdaiva“ bankrutuoja, o „Panevėžio statybos trestas“ išradingai susitarė dėl baudos išdėstymo su VMI dešimčiai metų (dėl ko viešai supyko Konkurencijos tarybos pirmininkas).

Gruodžio 7 d. Notarų atlyginimų dydžiai II – 45 tūkst. EUR bauda Teisingumo ministerijai už fiksuotus ir minimalius notarų atlyginimo dydžius. Maksimalūs dydžiai Konkurencijos tarybai neužkliuvo. Ši byla išsiskiria dviem aspektais – pirma, nutarimas paskelbtas vyriausybės keitimosi savaitę, antra, nutarimo teisėtumą gali pakeisti Vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla, kurios pabaigos Taryba nusprendė nelaukti. Įdomu ir tai, kad Taryba priėjo prie išvados, kad „paslaugų gavėjai (klientai) praranda galimybę gauti paslaugas už mažesnę kainą, o notarai – konkuruoti kainomis“, nors nutarime jokios tai pagrindžiančios ekonominės analizės neatsispindi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) procesiniai sprendimai dėl baudų

Apžvelgti LVAT sprendimus nėra taip paprasta, vien dėl to, kad šiais metais teismai nustojo skelbti visus galutinius sprendimus ir nutartis konkurencijos bylose viešai. Todėl konkurencijos teisės problemoms ir užduotims spręsti yra ypač svarbu kreiptis į besispecializuojančius šioje srityje teisininkus, kurie turi prieigą prie naujausios teismų praktikos.

Vis dėlto bylose, susijusiose su privačiu sektoriumi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas metų pradžioje paliko galioti 947‘000 EUR baudą „Kauno grūdams“ už 2011 m. sandorį dėl dabar jau likviduoto „Vievio paukštyno“ akcijų pirkimo, o metų pabaigoje paliko galioti UAB „Panevėžio melioracija“ 2019 m. skirtą 209‘800 EUR baudą. Anksčiau minėtos „Panevėžio statybos tresto“ ir „Irdaivos“ baudos patvirtintos birželio mėnesį.

Taigi keturi baudų atvejai Konkurencijos taryboje ir 3 LVAT. Mažiau nei įprastai, tačiau tai suprantama, atsižvelgus į pasaulinę pandemiją. Dabar svarbiau, kad įmonės liktų gyvuoti, o ne gautų baudas.

Beje, Lietuva konkurencijos teisės klausimais nuskambėjo ir visos Europos Sąjungos mastu. Šį kartą ne dėl Konkurencijos tarybos nuopelnų, o todėl kad lapkričio 18 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas sumažino Europos Komisijos Lietuvos geležinkeliams skirtą baudą nuo 27,8 mln. EUR iki 20 mln. EUR. Motyvai ganėtinai abstraktūs – nustatytas pažeidimas (Rengės ruožo išmontavimas), Bendrojo Teismo nuomone, yra ne toks sunkus, nei mano Europos Komisija. Ginčas, tikėtina, kelsis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Nėra tyrimo, nėra ir baudų?

Taip pat šie metai išsiskyrė itin dideliu nutrauktų tyrimų arba oficialių atsisakymų pradėti tyrimus skaičiumi Konkurencijos taryboje: du nutraukimai (vienas tyrimas truko net 2 metus!) ir 5 atsisakymai. Atsisakyta tirti net ir tokius atvejus, dėl kurių tarp pareiškėjo ir Tarybos buvo susirašinėjama daugiau nei pusmetį, arba kurie (bent iš pirmo žvilgsnio) yra vadovėliniai draudžiamų susitarimų pavyzdžiai. Ir visiškai priešingai elgėsi LVAT metų pradžioje grąžindamas VŠĮ „Užstatas“ skundą dėl užstato sistemos konkurencijos klausimų nagrinėti Konkurencijos tarybai, panaikindamas Konkurencijos tarybos atsisakymą tyrimą pradėti.

Nepaisant pandemijos, Konkurencijos tarybos patikrinimai vyko, nors ir ne taip dažnai kaip įprastai. Todėl mūsų patarimas – būkite pasirengę, nes patekti į Konkurencijos tarybos akiratį gali reikšti milijonines baudas.

Keliais atvejais pati Konkurencijos taryba užsiminė apie galimybę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo už konkurencijos teisės pažeidimus civiline tvarka. Įmonės gali pažeidimus, kuriuos įtaria, įrodinėti bendrosios kompetencijos teisme pačios ir iš karto reikalauti savo negautų pajamų ar nuostolių atlyginimo be Konkurencijos tarybos tyrimo. 2021-ieji tikrai gali nustebinti šiuo klausimu.

Apibendrinant, 2020-ieji baudų ir tyrimų požiūriu nebuvo išskirtiniai. Tačiau pacituokime Konkurencijos tarybos darbuotojų žodžius 2020 rudenį: „Galbūt tai tyla prieš audrą, kas žino?“

Mūsų patirtis