Bankroto proceso pradžia

Įmonei susidūrus su nemokumu ne visada problemas pavyksta išspręsti derybų keliu ar pradėjus restruktūrizavimą. Kartais būna neišvengiamas bankroto procesas. Tačiau bankrotas nelygu pralaimėjimas.

Bankrotas suprantamas kaip visuma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatyme (LR JANĮ) numatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti nemokų juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (LR JANĮ 2 str. 4 d.).

Bankroto procedūros pradedamos įmonei, kuri akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad tokia įmonė yra nemoki bei neturi galimybių restruktūrizuotis. Tiksliau, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (LR JANĮ 21 str. 2 d.).

Juridinis asmuo laikomas nemokiu, jeigu laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (LR JANĮ 2 str. 7 d.). Be to, turėtų būti vertinamas ir juridinio asmens gyvybingumas – gebėjimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įvykdyti savo prievoles ateityje, kuris gali leisti išvengti bankroto, pradedant restruktūrizavimo procesą.

Atkreipiame dėmesį, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

  • teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp reikalavimai, susiję su darbo santykiais (LR JANĮ 11 str. 1 d. 1 p.);
  • į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (LR JANĮ 11 str. 1 d. 2 p.);
  • nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR JANĮ 11 str. 1 d. 3 p.).

Jeigu aukščiau nurodytos sąlygos nėra tenkinamos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas su tuo sutinka (LR JANĮ 11 str. 2 d.).

Sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priima kreditoriai. Tam turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 nuo visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų (įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę) sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną (LR JANĮ 11 str. 3 d.). Tokio sprendimo nepriėmus, bankroto procesas turi būti vykdomas teismo tvarka.

Bankroto procesui vykstant ne teismo tvarka, nemokumo administratorių skiria ir teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas (LR JANĮ 12 str. 1-2 d.).

Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

  • juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (LR JANĮ 22 str. 3 d. 1 p.);
  • juridinis asmuo nėra nemokus (LR JANĮ 22 str. 3 d. 2 p.);
  • juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla (LR JANĮ 22 str. 3 d. 3 p.);
  • pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus LR JANĮ 23 str. 1 d. nurodytą atvejį (LR JANĮ 22 str. 3 d. 4 p.).

Tuo tarpu, iškėlus bankroto bylą (nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka įsiteisėjimo dienos) juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų (LR JANĮ 56 str. 1 d.) ir visas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (LR JANĮ 56 str. 2 d.).

Įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, iškėlus bankroto bylą, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui:

  • juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis (LR JANĮ 57 str. 1 d. 1 p.);
  • visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (LR JANĮ 57 str. 1 d. 2 p.).

Jeigu bankroto byla iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, jo savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai per teismo nustatytą terminą privalo pateikti paskirtam nemokumo administratoriui viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą (LR JANĮ 57 str. 2 d.).

Per teismo nustatytą terminą neįvykdžius minimos pareigos – neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki 1 MMA (šiuo metu 607 EUR) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (LR JANĮ 57 str. 2 d.).

Nemokumo administratorius, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdo šias pagrindines funkcijas:

  • nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto bei dokumentų perėmimą ir apsaugą (LR JANĮ 59 str. 1 d. 1 p.);
  • nedelsdamas kredito įstaigoje atidaro kreditorių sąskaitą (LR JANĮ 59 str. 1 d. 2 p.);
  • sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams (LR JANĮ 59 str. 1 d. 3 p.);
  • sprendžia darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimą (LR JANĮ 59 str. 1 d. 4 p.);
  • vertina ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį LR JANĮ nustatytiems reikalavimams, juridinio asmens pardavimo, juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę (LR JANĮ 59 str. 1 d. 5 p.);
  • tikrina juridinio asmens sandorius ir sprendžia dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (LR JANĮ 59 str. 1 d. 6 p.);
  • kreipiasi dėl tarpinio finansavimo, jeigu jo reikia (LR JANĮ 59 str. 1 d. 7 p.);
  • kreipiasi dėl žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga (LR JANĮ 59 str. 1 d. 8 p.);
  • taip pat vykdo kitas LR JANĮ nustatytas funkcijas ir pareigas.

Ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos (o teismui leidus ir anksčiau), nemokumo administratorius taip pat turi sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą (LR JANĮ 60 str. 1-2 d.) ir pateikti jam išsamią informaciją apie juridinį asmenį, jo dalyvius, turtą, skolininkus, kreditorius, bankroto proceso išlaidas, planus, turto realizavimo terminus, kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybes, ūkinės veiklos ir prievolių vykdymą bankroto proceso metu, tikrintinus sandorius bei kitą reikšmingą informaciją (LR JANĮ 60 str. 3 d.).

Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, išskyrus atvejus, kai:

  • nemokumo administratorius, atsižvelgęs į prievolės ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, per 30 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos praneša kitai prievolės šaliai, kad prievolę vykdys (LR JANĮ 61 str. 1 d. 1 p.);
  • prievolės kyla iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos, kurią nemokumo administratorius, atsižvelgęs į jos tęsimo ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, nusprendžia vykdyti iki pirmojo kreditorių susirinkimo (LR JANĮ 61 str. 1 d. 2 p.).

Atitinkamai kita prievolės šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol gaus nemokumo administratoriaus pranešimą, kad juridinis asmuo prievolę vykdys (LR JANĮ 61 str. 2 d.).

Juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka (LR JANĮ 63 str. 1 d.). Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas (LR JANĮ 63 str. 2 d.).

Darbo sutartys su juridinio asmens darbuotojais, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, taip pat nutraukiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai darbuotojai dirba bankroto proceso metu vykdydami ūkinę komercinę veiklą arba administruodami bankroto procesą (LR JANĮ 62 str.).

Labai svarbu tai, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą:

  • dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais (LR JANĮ 64 str. 1 d. 1 p.);
  • dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu daroma prielaida, kad yra tyčinio bankroto požymių (LR JANĮ 64 str. 1 d. 2 p.);
  • dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (LR JANĮ 64 str. 1 d. 3 p.)

Esant kreditoriaus motyvuotam prašymui, teismas taip pat gali suteikti teisę atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą ir kreditoriui, siekiančiam skųsti juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sprendimus, ginčyti sandorius ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Toks patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius (LR JANĮ 65 str.).

Mūsų patirtis