Ką reikia žinoti apie Mobilumo paketą: problematika ir nuostatų įsigaliojimas

2020 m. liepos 31 d. ES oficialiame teisės aktų leidinyje paskelbtas Mobilumo paketas, kuriam įsigaliojus pradeda „kapsėti“ atskirų nuostatų įsigaliojimo terminai.

Diskusijos dėl Mobilumo paketo priėmimo truko ne vienus metus. Skirtingos ES valstybės narės Mobilumo paketą vertina nevienodai. Lietuvos transporto įmonės ir jų asociacijos išskiria, kad nacionaliniams transporto paslaugas teikiančio sektoriaus interesams prieštarauja Mobilumo paketo nuostatos, susijusios su: (i) kabotažu (4 dienų atvėsimo laikotarpiu), (ii) vilkiko priverstiniu grąžinimu kas 8 savaites į veiklos centrą ir atvėsimo laikotarpiu bei (iii) vairuotojų grąžinimu į darbdavio veiklos centrą.

Kas nutiko ne taip, kaip planuota?

Europos Komisija dar 2017 m. pateikė Mobilumo paketo projektą, susidedantį iš trijų pagrindinių dalių – darbuotojų komandiravimo, vairavimo ir poilsio laiko bei kabotažo taisyklių. Europos Parlamente svarstymo procesas užtruko keletą metų, o 2020 m. liepą priimtos tam tikros Mobilumo paketo nuostatos reikšmingai skyrėsi nuo Europos Komisijos pirminio pasiūlymo.

Europos Parlamentas turi itin plačius įgaliojimus ir diskreciją keisti Europos Komisijos siūlomus aktus teisėkūros procese. Tačiau Paketo svarstymo ir priėmimo procesas sulaukė daug kritikos. Pvz., 2019 m. sausį buvo atmestos beveik visos Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto pateiktos pataisos, taip pat abejojama, ar tinkamai įgyvendinti privalomo poveikio vertinimo reikalavimai.

Mobilumo paketo svarstymo ir priėmimo proceso analizė rodo, kad galimai buvo nesilaikyta privalomo poveikio vertinimo. Europos Parlamentas padarė esminius pakeitimus, kurie nebuvo Europos Komisijos analizuoti pirminiame poveikio vertinime. Tai galimai pažeidė Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros. Jei laikantis esminio procedūrinio reikalavimo priimtas teisės aktas galėjo iš esmės būti kitoks[1], gali būti keliamas klausimas, ar tam tikros Mobilumo paketo nuostatos galėtų būti pripažįstamos neteisėtomis dėl esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimų.

Kodėl transporto įmonės pagrįstai skundžiasi Mobilumo paketu?

  • Ekonominės priežastys

LINAVA (Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija) skaičiuoja, kad šalies ekonomikai krovinių vežimo sektoriaus iššūkiai dėl Mobilumo paketo įgyvendinimo Lietuvai lems apie 1,6 proc. BVP praradimus. Taip pat prognozuojama, kad darbo neteks beveik 35 tūkst. sektoriuje dirbančių asmenų.

Be to, keliamos ir konkurencingumo problemos. Pirmiausia, įgyvendinimas pareikalaus didelių išlaidų, dėl ko, manoma, didės sektoriaus koncentracija šalyje bei mažės konkurencijos lygis. Antra, Lietuvos vežėjams taps sunkiau konkuruoti su vakarų ir centrinės ES valstybių narių įmonėmis. Dėl Lietuvos geografinės lokacijos šalies transporto įmonės atsiduria mažiau palankioje padėtyje, įgyvendinant kabotažo, vairuotojų ir vilkikų grąžinimo į veiklos centrą reikalavimus.

  • Ekologinės

Tarptautinės kelių transporto sąjungos (angl. International Road Transport Union) skaičiavimu, reikalavimas privalomai grąžinti transporto priemonę į kilmės šalį padidins krovininių transporto priemonių kilometražą apie 80–135 milijonų kilometrų per metus, t. y. apie 45–75 proc. Dėl to žymiai padidės CO2 išmetamųjų dujų kiekis – iki 100 000 tonų sunkvežimiui per metus.

Todėl šis reikalavimas prieštarauja ES ir valstybių narių įsipareigojimui mažinti klimato kaitą. ES ir valstybių narių prisiimti įsipareigojimai mažinti CO2 emisijas yra teisiškai įpareigojantys jų laikytis.[2] Pažymėtina, kad transporto sektorius yra vienas labiausiai teršiančių sektorių. Kadangi faktiškai CO2 emisijos dėl šių reikalavimų žymiai padidės, vadinasi, reikalavimas grąžinti transporto priemonę į kilmės šalį yra sunkiai suderinamas su klimato kaitos tikslais ir įsipareigojimais mažinti taršą transporto sektoriuje.

  • Teisinės

Reikalavimai grąžinti vilkiką ir vairuotoją į veiklos centrą, kabotažo ir atvėsimo periodo nuostatos kelia klausimų, ar tai suderinama su:

  • Proporcingumo principu – Europos Parlamento priimtos nuostatos peržengia Europos Komisijos siūlyto projekto tikslus.
  • Nediskriminavimo principu – Mobilumo paketo nuostatos sukuria skirtingas sąlygas vežėjams iš skirtingų valstybių narių.
  • Solidarumo principu – Mobilumo paketo nuostatos daro poveikį kitų valstybių narių interesams transporto (ir galimai klimato kaitos) sektoriuje. ES institucijos, priimdamos Mobilumo paketo nuostatas, nevertino ir neatsižvelgė į kitų valstybių narių interesus ir nebuvo užtikrinta ES ir įvairių valstybių narių interesų pusiausvyra.

Kas toliau?

Dalis svarbių Mobilumo paketo nuostatų įsigalioja nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. daliai nuostatų numatytas 18 mėn. įgyvendinimo terminas (žr. lentelę). Taigi valstybės narės ir jų transporto sektorius turės šiek tiek laiko pasirengti jas įgyvendinti.

Taip pat tikėtina, kad valstybės narės, kurioms nepalankus Mobilumo paketas (tarp šių valstybių – Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija ir kt.), kreipsis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl priimtų teisės aktų teisėtumo pagal SESV 263 str. Tai jos gali padaryti per 2 mėnesius nuo Mobilumo paketo paskelbimo, t. y. iki šių metų rugsėjo galo.

[1]Reikalavimas (testas), kylantis iš ESTT praktikos, žr. pvz., ESTT sprendimas sujungtose bylose Nr. C-209-215 ir 218/78 Van Landewyck, ECLI:EU:C:1980:248, 47 paragrafas.
[2]ES ir valstybės narės yra teisiškai įsipareigojusios mažinti CO2 emisijas iki tam tikro lygio, įskaitant ir įsipareigojimus mažinti CO2 emisijas transporto sektoriuje, žr. pvz., Europos Komisijos priimta 2030 Klimato ir energetikos strategija, COM(2014)015 final; Valstybių narių energetikos ir klimato planai.

  Mobilumo paketo nuostatos Taikymo pradžia
1. Įpareigojimas vežėjui organizuoti transporto priemonių parko darbą taip, kad jos galėtų grįžti į vežėjo valdymo centrą įsisteigimo valstybėje narėje mažiausiai 8 sav. laikotarpiu po išvykimo. Nuo 2020-08-20 + 18 mėn.
2. Kabotažo taisyklių patikslinimas – 4 dienų „atvėsimo“ laikotarpis po kabotažo operacijų. Nuo 2020-08-20 + 18 mėn.
3. Išimties dėl licencijavimo krovinių vežimui motorinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, leidžiama masė neviršija 3,5 tonų, pakeitimas nustatant išimtį krovinių vežimui motorinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, leidžiama masė neviršija 2,5 tonų. Nuo 2020-08-20 + 21 mėn.
4. Atnaujintos komandiravimo nuostatos kelių transportui. Ne vėliau kaip iki 2020-08-20 + 18 mėn.
5. Patikslintas draudimas dėl reguliariaus kassavaitinio poilsio laikotarpio arba bet kokio kassavaitinio poilsio laikotarpio, ilgesnio nei 45 val., kaip kompensacijos už prieš tai sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį transporto priemonėje. Nuo 2020-08-20
6. Įpareigojimas darbdaviui padengti bet kokias apgyvendinimo išlaidas vairuotojui ilsintis ne transporto priemonėje. Nuo 2020-08-20
7. Įpareigojimas darbdaviui organizuoti darbą taip, kad vairuotojas galėtų grįžti kas 4 savaitės iki atitinkamo kassavaitinio poilsio pradžios į vežėjo valdymo centrą įsisteigimo valstybėje narėje arba į vairuotojo gyvenamąją vietą. Nuo 2020-08-20
8. Patikrinimų keliuose sugriežtinimas iki + 56 dienų (duomenų pateikimas patikrinimus atliekantiems pareigūnams) Nuo 2024 m. gruodžio 31 d.
*Parengta pagal LINAVA

Mūsų patirtis