Kada finansų įstaiga gali vienašališkai nutraukti mokėjimo sąskaitos sutartį?

Ar visais atvejais, priimdami sprendimą vienašališkai nutraukti santykius su klientu, nurodote svarbias priežastis? Ar turite teisę, įspėję klientą prieš įstatymo nustatytą terminą, uždaryti jo mokėjimo sąskaitą nenurodę priežasčių?

Išaiškinimą dėl finansų įstaigų teisės vienašališkai nutraukti dalykinius santykius su klientu pateikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2021 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021. Kasacinis teismas vertino, ar žemesniųjų instancijų teismai tinkamai taikė teisinį reglamentavimą pripažinę, kad tarp šalių sudarytos sutartys suteikė teisę bankui jas vienašališkai nutraukti bet kokiais pagrindais, net ir aiškiai neįvardijant sutarties nutraukimo priežasčių, jei laikomasi sutartyse nurodyto išankstinio pranešimo termino ir formos.

Trumpai apie bylos esmę

Bankas elektroniniu laišku pranešė ieškovei, kad atlikęs jos rizikos vertinimą ir vadovaudamasis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo (PPTFPĮ) nuostatomis, bei vykdydamas nacionalinių bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje, priėmė sprendimą nutraukti banko sąskaitos sutartis su ja dėl bankui nepriimtino rizikos lygio. Bankas, vadovaudamasis paslaugų teikimo bendrosiomis taisyklėmis ir mokėjimo paslaugų teikimo sąlygomis, savo sprendimo nekomentavo. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama pripažinti banko sprendimą vienašališkai nutraukti banko sutarties sutartį neteisėtu.

Bylos nagrinėjimo metu bankas aiškino, kad, remdamasis vidinėmis rizikos vertinimo taisyklėmis ir vadovaudamasis įtartinumo kriterijais, nustatė, jog ieškovė gavo pajamų iš asmenų, įtrauktų į „išorinius stebėtinų asmenų sąrašus“. Dėl šios priežasties jos rizikos lygis tapo nepriimtinas. Bankas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių būtinybę nutraukti dalykinius santykius su ieškove pagal PPTFPĮ nuostatas, iš esmės neginčijo, jog tokių duomenų bankui nepakako. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad bankas neturėjo pagrindo nutraukti su ieškove dalykinius santykius, remdamasis būtinybe taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones.

Kasacinis teismas išaiškino, kad Mokėjimų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, priešingai, nei nusprendė bylą nagrinėję teismai, nesudaro pagrindo teigti, kad mokėjimo paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti bendrąją sutartį, jei sutartyje nebuvo aptarti konkretūs atvejai dėl vienašalio nutraukimo mokėjimo paslaugų teikėjo iniciatyva.

Tokią mokėjimo paslaugų teikėjo teisę, visų pirma, riboja Civilinis kodeksas (6.721 str. 2 d.), kuriame įtvirtinta taisyklė, kad paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Antra, mokėjimo paslaugų teikėjo teisė vienašališkai nutraukti bendrąją sutartį yra ribojama ir norint ją nutraukti reikia ne tik teisinio, bet ir faktinio pagrindo.

Tai, kad Mokėjimų įstatymo 15 straipsnio 7 dalis neturėtų būti aiškinama kaip suteikianti neribotą teisę mokėjimo paslaugų teikėjui vienašališkai nutraukti bendrąją sutartį, patvirtina ir Lietuvos banko patvirtintos Mokėjimo paslaugų teikimo gairės (Gairės). Pagal Gaires (7.3.2 punktas) bendrojoje sutartyje turėtų būti nurodyta ne tik mokėjimo paslaugų teikėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį, bet ir atvejai, kada jis gali pasinaudoti tokia teise. Bendrosios sutarties nutraukimas mokėjimo paslaugų teikėjo iniciatyva turėtų būti atliekamas tik esant svarioms priežastims (kraštutinė priemonė).

LAT sprendimas

LAT konstatavo, kad kilus ginčui dėl bendrosios sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo ir mokėjimo paslaugų teikėjui neįrodžius, kad konkrečiu atveju jį lėmė svarbios priežastys, toks sutarties sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu kaip neatitinkantis sąžiningumo ir bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutartiniuose santykiuose principų. Šioje byloje priimti žemesnių instancijų teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir ieškovės ieškinys patenkintas.

Atsižvelgdami į aukščiau aprašytą LAT išaiškinimą, rekomenduojame:

  1. bendrojoje mokėjimo paslaugų teikimo sutartyje aiškiai aptarti atvejus, kada šalys turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai;
  2. priėmus sprendimą su klientu nutraukti mokėjimo paslaugų teikimo sutartį, pranešime klientui nurodyti konkrečias dalykinių santykių nutraukimo priežastis, kurias jūs galėsite pagrįsti, iškilus ginčui;
  3. išsaugoti visus įrodymus, kuriais galite pagrįsti svarbias priežastis, dėl kurių klientas tapo nepriimtinas jūsų įstaigai.

Mūsų patirtis