Kaip identifikuoti „pinigų mulų“ veiklą

Šiuo metu pasaulyje susiklosčiusi situacija daugeliui atnešė neigiamų pasekmių – žmonės prarado darbus, ženkliai sumažėjo pajamos. Tačiau vienoje srityje „darbo pasiūlymų“ tikrai padaugėjo – tai pinigų plovimas. Nusikaltėliai vis aktyviau ieško „pinigų mulų“ – žmonių, kurie leidžia per savo vardu atidarytas banko sąskaitas pervesti svetimus pinigus ir už tai gauna atlygį.

Lietuvos bankas įspėja būti atsargiems ir nesusigundyti pasiūlymais atsidaryti sąskaitą ir leisti ja naudotis kitiems asmenims. Lietuvos bankų asociacija pataria, kaip apsisaugoti nuo nusikaltėlių ir netapti „pinigų mulais“.

Tam tikrais atvejais organizuotos grupuotės „samdo“ asmenis, kurie žino ir supranta, kokią veiklą vykdys. Šie žmonės yra apmokomi, ką jie turės daryti ir kaip elgtis, kad išvengtų finansų įstaigų ir teisėsaugos institucijų dėmesio. Dažniausiai pirmasis žingsnis būna sąskaitos finansų įstaigoje atidarymas, į kurią netrukus atkeliauja neaiškios kilmės pinigai. Šiuos naujasis „darbuotojas“ perveda į sąskaitas, kontroliuojamas nusikaltėlių grupuotės. Tokie scenarijai yra gerai žinomi ir finansų įstaigos nesunkiai juos atpažįsta.

Tačiau viskas daug sudėtingiau, kai žmonės tampa „pinigų mulais“ patys to nežinodami.

Tokiais atvejais kriminalinės grupuotės prisivilioja aukas skelbdamos netikrus darbo pasiūlymus arba siūlydamos lengvai ir greitai užsidirbti. Užkliuvusieji ant kabliuko dažniausiai jau turi atidarytas mokėjimo sąskaitas, o bankai ir finansų įstaigos jau būna atlikusios jų tapatybės nustatymą bei patikrinimą. Dažnu atveju tokie asmenys būna priskirti žemos arba vidutinės rizikos grupei.

Kokie faktoriai rodo, kad finansų įstaigos klientas gali būti „pinigų mulas“?

  • Pasikeitė kliento vykdomų pinigų pervedimų pobūdis

Stebėkite, ar kliento kasdienėje veikloje neatsirado neįprastų pinigų srautų. Tarkime, klientas, kuris gauna pastovų darbo užmokestį, netikėtai sulaukia mokėjimų iš neįprastų šaltinių. Arba mokėjimai yra atliekami iš aukštos rizikos jurisdikcijų. Arba klientas, gavęs pinigų pervedimą, šiuos pinigus (ar dalį jų) perveda į vieną ar kelias skirtingas banko sąskaitas. Atkreipkite dėmesį, ar tokie pervedimai turi ekonominį pagrindą, ar jie susiję su kliento vykdoma veikla. „Pinigų mulų“ veiklai yra būdingos dažnos pinigų įplaukos (pervedimai arba grynųjų pinigų įdėjimas į sąskaitą) ir tolimesnis šių lėšų pervedimas į kitų asmenų sąskaitas.

  • Įeinantys mokėjimai atkeliauja iš aukštos rizikos valstybių

Mokėjimo pervedimai iš aukštos rizikos valstybių visuomet reikalauja akylesnio finansų įstaigų dėmesio. Jei tokios finansinės operacijos padažnėja, būtina išsiaiškinti, kodėl klientas gauna šias lėšas. Jei klientas tapo „pinigų mulu“ pats to nežinodamas, jis neturėtų slėpti, kad buvo paprašytas suteikti savo sąskaitos numerį.

  • Klientas atlieka pervedimus į valstybes, kurios laikomos turinčiomis silpnesnę pinigų plovimo prevencijos kontrolę

 Finansų įstaigų darbuotojai gali nustatyti „pinigų mulus“ stebėdami, kur pinigai siunčiami. Tikėtina, kad lėšos bus pervedamos į šalis, kurių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos kontrolės vertinimo reitingai yra žemi. Kai finansų įstaiga nustato, kad lėšos keliauja į aukštesnės rizikos jurisdikcijas, reikėtų pateikti klientui klausimus, kad būtų galima nustatyti pinigų šaltinius ir paskirtį.

 

Rekomenduojame atsižvelgti į pinigų plovimo naudojantis „pinigų mulais“ vykdymo ypatumus ir pagal juos suprogramuoti automatinius finansinių operacijų stebėjimo įrankius, kad įtartina veikla būtų efektyviai identifikuojama. Ir būtinai bendraukite su klientu: tai padės ne tik užkirsti kelią pinigų plovimui, bet ir apsaugos kliento, kuris galbūt yra apgaulės auka, interesus.

 

Mūsų patirtis