Kaip tinkamai pasirūpinti klientų lėšų saugumu

Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teisės aktais, elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) ir mokėjimo įstaigos (M) turi pareigą apsaugoti iš klientų gautas lėšas vienu iš 2 būdų:

  • gautos lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje), kitos valstybės narės kredito įstaigoje, Lietuvos banke arba kitos valstybės narės centriniame banke ar investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą;
  • apdraudžiant šias lėšas draudimo sutartimi arba gaunant dėl jų garantiją ar laidavimo raštą.

Šiuo metu dažniausiai praktikoje naudojamas būdas apsaugoti klientų lėšas – tai jų atskyrimas ir laikymas atskiroje sąskaitoje.

Du pagrindiniai aspektai, į kuriuos patariame atkreipti dėmesį siekiant tinkamai apsaugoti lėšas:

Pirma, sudarant banko sąskaitos, skirtos klientų lėšoms laikyti, sutartį, būtina aiškiai ir nedviprasmiškai susitarti, kad ši sąskaita bus laikoma depozitine ir joje bus saugomos EPĮ arba MĮ klientų lėšos. Tik tokiais atvejais šioje sąskaitoje laikomos lėšos bus tinkamai apsaugotos EPĮ ar MĮ nemokumo atveju. Jei sutartyje tarp banko ir EPĮ/MĮ ši sąlyga nebus įtvirtinta, tokios sutarties pagrindu atidaryta banko sąskaita nebus laikoma tinkama klientų lėšoms laikyti.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos aukščiausiasis teismas, “bankas ir klientas gali susitarti, jog sąskaita yra depozitinė, nepriklausomai nuo to, kad įstatyme tokia sąskaita expressis verbis nėra įvardyta kaip depozitinė, ir toks susitarimas šalims turės įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis)”. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-690/2015).

Antra, Lietuvos Respublikos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme yra numatyta, kad finansų įstaigų indėliai nedraudžiami. Tai reiškia, kad banko bankroto atveju, elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaiga, kuri savo klientų lėšas laikė šiame banke, bus įtraukta į bendrą banko kreditorių sąrašą ir negaus draudimo išmokų.

Civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-611/2017 kasacinis teismas pasisakė, kad “šis principas [lėšų atskyrimo] nėra skirtas apsaugoti mokėjimo įstaigos mokėjimo paslaugų vartotojų lėšoms kredito įstaigos, kurioje mokėjimo įstaiga turi mokėjimo sąskaitą ir kurioje laiko mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, bankroto atveju ir nelemia CK 6.913 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimties.”

Pagrindiniai būdai apsaugoti klientų ir pačios elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos lėšas banko bankroto atveju:

  • Lėšų diversifikavimas skirtingose kredito įstaigose – sąskaitų klientų lėšoms laikyti atidarymas keliose kredito įstaigose ir lėšų išskirstymas į skirtingas sąskaitas. Tai padės geriau valdyti lėšų praradimo riziką, nes vienos kredito įstaigos bankroto atveju yra tikimybė prarasti tik dalį visų finansų įstaigos lėšų.
  • Investicijos į saugų, likvidų, mažos rizikos turtą – pvz., į skolos vertybinius popierius. Vertybiniai popieriai, laikomi finansų maklerio įmonėje ar kredito įstaigoje, nėra prarandami pastarųjų bankroto atveju, o pervedami kitai institucijai, kuri gali toliau saugoti šiuos vertybinius popierius. Taigi, kredito įstaigos bankroto atveju turtas vertybinių popierių forma yra labiau apsaugotas, nei pinigai sąskaitoje.
  • Klientų lėšų laikymas Lietuvos banke prisijungus prie CENTROlink sistemos.

Mūsų patirtis