Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą dėl Jasinskio g. 12 daugiabučio statybų

Nuo 2017 m. lapkričio mūsų nekilnojamojo turto teisės komanda atstovavo klientui statytojui santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis ir privačiais asmenimis dėl daugiabučio gyvenamojo namo Jasinskio g. 12, Vilniuje, statybos užbaigimo procedūrų.

Faktiškai užbaigus minėto pastato statybą 2018 m. kovo mėn.  buvo išduotas statybos užbaigimo aktas, kurį ginčijo greta esančio žemės sklypo savininkė UAB „Mano turtas“ ir reikalavo panaikinti minėtą aktą ir jo registraciją, o statytoją įpareigoti perstatyti esamą pastatą taip, kad jis atitiktų minėtos bendrovės reikalavimus.

UAB „Mano turtas“ ieškinys buvo priimtas, todėl mūsų teisininkų komanda parengė gynybos strategiją ir visus procesinius dokumentus teismui. Taip pat ieškovui įtraukus atsakovais į bylą pastate esančių butų savininkus kliento prašymu atstovavome ir dalį šių asmenų.

Pirmosios instancijos teismui 2019 m. birželį atmetus ieškovo reikalavimus, buvo parengtas atsiliepimas į apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio mėn. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą, pripažindamas kliento argumentų pagrįstumą. Galiausiai, apskundus aukščiau minėtą nutartį kasacine tvarka, mūsų komanda parengė atsiliepimą į kasacinį skundą.

Lietuvos Aukščiausiame Teisme buvo nagrinėjama kasacinė byla pagal ieškovo ir kasatoriaus kasacinį skundą dėl minimalaus atstumo nuo daugiabučio gyvenamojo pastato iki gretimo sklypo ribos, atraminės sienutės kaip inžinerinio statinio kvalifikavimo, statybos (ne)nukrypstant nuo statybą leidžiančio ir teritorijų planavimo dokumentų, taip pat dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Šioje byloje „Motieka ir Audzevičius“ atstovavo atsakovui – 71 buto gyvenamojo namo su prekybos paskirties patalpomis statytojui ir daliai butų savininkų, kuriuos ieškovas siekė įpareigoti patikslinti pastatyto pastato projektinę dokumentaciją ir perstatyti tariamai netinkamai pastatytas šio pastato dalis. Taip pat atsakovu šioje byloje buvo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Byloje ieškovas suformulavo savo reikalavimus teismui, nurodydamas, kad:

  • ginčo pastato atraminė siena yra neatskiriama jo konstrukcinė dalis ir nuo jos (pastatytos ant ieškovo ir kliento sklypų ribos) turi būti skaičiuojamas pastato normatyvinis atstumas iki sklypo ribos;
  • pastatas pastatytas nesilaikant detaliuoju planu nustatyto aukščio reikalavimų;
  • Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atlikta detaliojo plano korektūra (koreguojant statinių statybos zoną ir planuojamų pastatų vietas sklype) negali būti taikoma.

Kasacinis teismas 2021-01-13 nutartimi, atmesdamas ieškovo argumentus, pažymėjo, kad atitraukti projektuojamus gyvenamuosius pastatus 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos yra privaloma, kaip ir visuomeninių pastatų atveju, o naujai projektuojamų pastatų atstumai turi būti nustatomi nuo antžeminės jų dalies. Teismas sprendė, kad atraminė siena, nelaikanti pastato apkrovų ir nebūdama esmine jų konstrukcijų dalimi, negali būti pripažinta pastato dalimi, o atskiru inžineriniu statiniu. Buvo nurodyta ir tai, kad privatus juridinis asmuo negali ginti viešojo intereso ir privalo teismui nurodyti, kokias konkrečias jo, kaip turto savininko, teises ginčo statybos pažeidė. Galiausiai, buvo pasisakyta ir apie proceso dalyvio pateiktų specialistų išvadų vertinimą (nepaskyrus teismo ekspertizės byloje) bendrame byloje surinktų įrodymų kontekste.

Taigi kliento naudai buvo išnagrinėtas nuo 2018 m. balandžio mėn. vykęs ginčas, kur visų instancijų teismai atmetė ieškovo reikalavimus.

Mūsų patirtis