Ar keisis Lietuvos banko pozicija dėl bankų įsitraukimo į kriptovaliutų paslaugas?

Dar 2017 m., prasidėjus pirminio virtualiųjų žetonų platinimo bumui (angl. Initial Coin Offering arba ICO), Lietuvos bankas suskubo paskelbti poziciją, kad „tradicinių“ finansinių paslaugų teikimas nesuderinamas su paslaugomis, susijusiomis su virtualiosiomis valiutomis. Kitaip sakant, finansų įstaigos (bankai, finansų maklerio bendrovės, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos ir kt.) negali pačios užsiimti su kriptoturtu susijusia veikla.

Šią poziciją Lietuvos bankas ne kartą atnaujino (paskutinį kartą šis dokumentas buvo atnaujintas 2022 m. sausio mėn.). Tačiau pagrindinė žinutė, skirta finansų rinkos dalyviams (FRD) liko nepakitusi – finansinių paslaugų teikimas turi būti atskirtas nuo daug rizikingesnės su kriptoturto susijusios veiklos.

Taigi, remiantis Lietuvos banko pozicija, FRD neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su kriptoturtu.

Su kriptoturtu susijusia veikla ar paslaugomis, pagal Lietuvos banką, laikytinas:

• kriptoturto pirkimas, laikymas ar pardavimas;
• ICO vykdymas ar žetonų platinimas;
• operacijos, atliekamos su kriptoturtu;
• kriptoturto keitimo veikla;
• lėšų investavimas į kriptoturtą ir investicinių paslaugų, susijusių su kriptoturtu, teikimas, išskyrus atvejus, kai tai laikytina investavimu į finansines priemones, fondų, skirtų investuoti į kriptoturtą, kūrimas, išskyrus profesionaliesiems investuotojams skirtus fondus;
• kriptoturto piniginių administravimas;
• kita panaši veikla.

Lietuvos bankas taip pat teigia, kad tais atvejais, kai FRD teikia paslaugas kartu su trečiųjų asmenų teikiamomis su kriptoturtu susijusiomis paslaugomis, turi būti aiškus šių paslaugų atskyrimas ir visos su kriptoturtu susijusios likvidumo, rinkos (pvz., kainos kitimo), kredito (pvz., sandorio šalies nemokumo), operacinės (pvz., techninių reikalavimų neatitikimo) ir kitos rizikos turi būti prisiimamos trečiųjų asmenų. Be kita ko, pagal Lietuvos banką, turėtų būti taikomi ir kiti, aukšto apsaugos lygio, reikalavimai.

Taip pat pagal Lietuvos banko poziciją FRD, teikdami finansines paslaugas klientams, kurie užsiima veikla, susijusia su kriptoturtu, turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi pinigų plovimo bei teroristų finansavimo (PP/TF) prevenciją įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų ir imamasi atitinkamų priemonių PP/TF rizikai valdyti.

Reziumuojant pagal Lietuvos banką FRD:

• su kriptoturtu susijusia veikla ar paslaugomis verstis neturėtų;
• kai FRD teikia paslaugas kartu su trečiųjų asmenų teikiamomis su kriptoturtu susijusiomis paslaugomis, turi būti aiškus šių paslaugų atskyrimas ir taikomos aukšto lygio apsaugos priemonės;
• turi imtis atitinkamų PP/TF prevencijos teisės aktuose nustatytų priemonių kylančiai rizikai mažinti ir valdyti.

Įdomesnė aukščiau aptarta Lietuvos banko pozicija tampa „šviežiai“ paskelbto (šių metų gegužės mėn.) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kriptoturto rinkų (MiCA) kontekste.

MiCA numatyta, kad viešai siūlyti su kriptoturtu susijusius žetonus ir jų emitentu gali kredito įstaiga; elektroninių pinigų žetonus gali leisti kredito įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos. Vadinasi, pagal MiCA tam tikroms su kriptoturtu susijusioms veiklos bus reikalingas kredito įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos veiklos leidimas.

Suprantamas Lietuvos banko, kaip finansų rinkų priežiūros institucijos, siekis apsaugoti rinkas nuo rizikų, kurias kelia kriptoturtas (pinigų plovimo, tarptautinių sankcijų apėjimo), ypač vertinant faktą, kad 2017–2018 m. buvo nesėkmingi apie 90 % ICO.

Tačiau rizikų atsisakymas nėra vienintelis rizikų valdymo būdas. Pavyzdžiui, finansų įstaigoms, kurios siektų užsiimti ir el. pinigų ar turto žetonų platinimu, galima nustatyti reikalavimus, kad atskiri padaliniai būtų atsakingi už „tradicinių“ finansinių paslaugų teikimą ir paslaugų, susijusių su turto ar elektroninių pinigų siūlymu ar platinimu, taip pat nustatyti efektyvius interesų konfliktų valdymo būdus, nes vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria žetonų turėtojai, – jų konvertavimas į tradicinę valiutą. Tam reikalingos finansų įstaigos.

Taigi 2022 m. Lietuvos banko pozicija dėl virtualiųjų valiutų, atsižvelgiant į MiCA, neabejotinai turės keistis (švelnėti?). Reguliatorius turėtų įvardinti rizikų valdymo principus, o ne apskritai drausti finansų įstaigos užsiimti su kriptoturtu susijusia veikla.

Daugiau Sigitos Zavišienės ir kitų fintech ekspertų komentarų šia tema – „Verslo žiniose“.