BEFIT direktyva: kuo ji naudinga verslui?

Kitų metų pradžioje įsigalios minimalaus mokesčio ES direktyva, kuri įpareigoja dideles tarptautines bendroves, kurių pasaulinė apyvarta viršija 750 mln. Eur, skaičiuoti efektyvųjį pelno mokesčio tarifą visose jurisdikcijose, o jei jis nesiekia 15 % – mokėti papildomai.

Direktyva taip pat įpareigos didžiuosius verslus skaičiuoti grupės įmonių efektyviuosius pelno mokesčio tarifus net ir tose jurisdikcijose, kur paprastai pelno mokestis nėra mokamas tol, kol jis nėra paskirstytas (pvz., Latvijoje ar Estijoje).

Visai neseniai Europos Komisija taip pat paskelbė pasiūlymą ir dėl BEFIT (angl. Business in Europe: Framework for Income Taxation) direktyvos. Ši direktyva yra glaudžiai susijusi su minimalaus mokesčio direktyva, tačiau BEFIT nustato ne bendrą pelno mokesčio tarifo, o bendrą visą pelno mokesčio sistemą ES lygiu (t. y. bendras mokesčių apskaičiavimo taisykles, sandorių kainodaros klausimus ir pan.).

„Nors BEFIT įgyvendinimo terminas yra tik 2028-ieji, mūsų didieji klientai, kurių pajamos viršija 750 mln. Eur per metus, akylai stebi šią direktyvą, nes ji suteiks galimybę lengviau atimti vienoje valstybėje patirtus nuostolius iš kitoje valstybėje uždirbto pelno ir taip susimažinti sumokamo mokesčio dydį“, – sako mokesčių advokatas Edvinas Lenkauskas

Tačiau BEFIT direktyvoje yra numatytos visiškai naujos pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklės, tad verslai turėtų jas atidžiai išanalizuoti, perspėja E.Lenkauskas.

Plačiau apie BEFIT kviečiame skaityti „Verslo žinių“ straipsnyje.