Dveji metai po akcijų išpirkimo instituto įsigaliojimo – su kokiais iššūkiais susiduriama praktikoje?

akcijų išpirkimas
Daumantas Vilniškis

Sandoriai ir įmonių teisė

+37052000777

Netrukus sueis dveji metai, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 461 straipsnis, įteisinantis uždarųjų akcinių bendrovių akcijų išpirkimo institutą.

Pakeitimų rengėjai tikėjosi, kad naujasis reguliavimas suteiks galimybę smulkiesiems akcininkams pasitraukti iš bendrovių, kuriose vyrauja stambieji akcininkai. Viltasi, kad tai padės apsaugoti smulkiųjų akcininkų interesus ir palengvins stambiųjų akcininkų nuosavybės koncentracijos procesus.

Nepaisant gražių lūkesčių ir gerų užsienio pavyzdžių, praktika parodė, kad iki šiol kyla nemažai problemų. Teisininkas Daumantas Vilniškis išskiria dvi dažniausias:

  • teisingos akcijų išpirkimo kainos nustatymas
  • tinkamas smulkiųjų akcininkų informavimas.

Tiems, kurie planuoja inicijuoti akcijų išpirkimą, svarbu atminti, kad pagal dabartinę tvarką bendrovės akcijų išpirkimo procedūrą galima pradėti tik per tris mėnesius po to, kai stambusis akcininkas arba jų grupė įgijo bent 95 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų.

Jei stambusis akcininkas dar neturi šio balsų procento, tačiau siekia įsigyti trūkstamas akcijas iš smulkiųjų akcininkų, jam patartina pasiruošti iš anksto:

  • iš anksto įsivertinti su proceso inicijavimu susijusius kaštus, įskaitant išlaidas akcijų vertintojams; vertėjams, jei vienas iš smulkiųjų akcininkų yra užsienio asmuo (pavyzdžiui, Vokietijos bendrovė); ar advokatams, kurie padėtų parengti reikalingus procesui dokumentus ar atstovautų teisme, jei smulkieji akcininkai akcijų savo noru neperleistų jiems priklausančių akcijų;
  • prieš išpirkimo proceso inicijavimo pradžią turėti parengtą turto vertintojo sudarytą bendrovės akcijų vertės vertinimo ataskaitą;
  • nuolat rinkti ir kaip įmanoma dažniau atnaujinti duomenis apie bendrovės smulkiuosius akcininkus;
  • akcijų išpirkimo proceso metu palaikyti ryšį su akcininkais, kad jie būtų informuoti ir gautų visus su procesu susijusius dokumentus;
  • apsišarvuoti kantrybe, žinant, kad procesas gali užtrukti iki pusės metų ar net ilgiau.

Plačiau – Daumanto straipsnyje.

Žinutė sėkmingai išsiųsta

Siųsti žinutę

    Siųsti

    Sėkmingai užsiprenumeravote naujienlaiškį

    Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį