Europos žaliosios obligacijos – tvarus būdas finansuoti(s)?

Seimas lapkričio 7 dieną įteisino Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos žaliųjų obligacijų nuostatos.

Kas yra žaliosios obligacijos? Kodėl jos žalios? Kokius reikalavimus reikės atitikti norint žymėti savo obligacijas „Europos žalioji obligacija“?

Atsakymus į šiuos ir daugiau klausimų rasite Daumanto Vilniškio straipsnyje.

Iš pirmo žvilgsnio Europos žaliosios obligacijos (EŽO) nelabai kuo skiriasi nuo įprastų obligacijų. Tai yra fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai, kurie gali būti užtikrinami įvairiomis priemonėmis.

Tad iš kur atsiranda žalia spalva?

„Visų pirma, EŽO yra savanoriškas obligacijų standartas, skirtas aplinkosauginiams projektams remti ir išsiskiria itin griežtu tvarumo reguliavimu. Juo siekiama apsaugoti investuotojus nuo ekomanipuliavimo (greenwashing) bei didinti investuotojų pasitikėjimą žaliosiomis investicijomis“, – aiškina teisininkas Daumantas Vilniškis.

Nuo 2024 m. gruodžio 21 d. pradėjus taikyti Reglamentą, atsivers naujos galimybės tiek emitentams, tiek investuotojams, norintiems dalyvauti jau dabar vykstančioje tvarumo revoliucijoje. Svarbu pažymėti, kad 2015–2020 m. žaliųjų obligacijų rinka pasaulyje ir Europoje kasmet vidutiniškai augo apie 50 proc. 2023 m. Europoje buvo išleista žaliųjų obligacijų už 341 mlrd. JAV dolerių, o Europos emitentai sudarė net 40 proc. šių emisijų apimties, todėl žaliųjų investicijų paklausa pasaulyje neabejotinai auga.

Lietuvoje Europos žaliųjų obligacijų išleidimą galėtų paskatinti tai, kad labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės gali gauti iki 50 proc. kompensaciją išlaidoms, susijusioms su obligacijų leidimu (įskaitant teisines, prospekto parengimo ar kitas išlaidas), jei tokios obligacijos yra įtraukiamos į vertybinių popierių biržą.