Slapukus mes naudojame siekdami pagerinti jūsų naršymo patirtį bei savo svetainės veikimą, taip pat įvertinti naudojimosi mūsų svetaine įpročius.
Slapukais vadinami nedideli tekstiniai failai, kurie yra laikinai įrašomi jūsų įrenginio standžiajame diske. Slapukai leidžia interneto svetainei atpažinti jos lankytoją per kitus apsilankymus joje, išsaugoti asmens naršymo istoriją, parinktis, pritaikyti turinį, pagreitina paiešką svetainėje, padeda efektyviau bei saugiau naudotis svetaine, tinkamai pateikti jos turinį bei pritaikyti jį prie lankytojų naršymo įpročių. Kitaip tariant, slapukai leidžia interneto svetainėms suteikti naudotojų poreikiams geriau pritaikytas paslaugas. Todėl slapukus naudoja dauguma interneto svetainių.
Dažniausiai slapukai jūsų, kaip svetainės lankytojo, tiesiogiai neidentifikuoja, tačiau pasitelkiant slapukus jūsų patirtis internete gali būti labiau suasmeninta.
kovo 20, 2024 / Finansų teisė, atitiktis ir AML
Griežtės finansinio sukčiavimo banko pavedimais prevencija
Nuo kitų metų griežtės finansinio sukčiavimo banko pavedimais prevencija – Lietuva turės įgyvendinti Europos Komisijos reikalavimą dėl automatinio lėšų gavėjo patikrinimo.
Neįtikėtina, bet nors momentinių mokėjimų eurais erdvė (SEPA), prie kurios yra prisijungusios net 36 valstybės, iš kurių 27 – visos Europos Sąjungos valstybės narės, startavo dar prieš 5 metus, tačiau statistika labai liūdna.
Tik 11 % visų kredito pervedimų eurais ES yra momentiniai; 1 iš 3 ES mokėjimo paslaugų teikėjų nesiūlo momentinių mokėjimų eurais; 70 mln. mokėjimo sąskaitų euro zonoje vis dar nėra leidžiama jų turėtojams siųsti ir gauti momentinių mokėjimų eurais ir t.t.
Buvo identifikuota, kad tarp kitų tokią liūdną statistiką lemiančių priežasčių, be kita ko, yra ir tai, kad:
- mokėjimo paslaugų teikėjai nenoriai investuoja į momentinių mokėjimų technologijas, kurios leistų garantuoti momentinės operacijos sėkmingumą,
- nerimaujama dėl sukčiavimo ir klaidų rizikos,
- neveiksmingi sankcijų, skirtų kiekvienai operacijai, tikrinimo metodai, kurie nėra tinkami šiems momentiniams, vos 10 sekundžių trunkantiems mokėjimams.
Tačiau viena svarbiausių priežasčių, į kurią atsižvelgė Europos Komisija, – tai, kad per pastaruosius kelerius metus padaugėjo sukčiavimo atvejų, per kuriuos tapo akivaizdu, jog dabartinės sukčiavimo prevencijos priemonės neapsaugo vartotojų. Taip pat kai kuriais atvejais vartotojų nuostoliai atsiranda būtent dėl pateikiamos netikslios informacijos apie mokėjimo gavėją.
Netolimoje ateityje finansų įstaigos privalės tikrinti sąskaitos numerio (IBAN) ir mokėjimo gavėjo vardo bei pavardės atitiktį ir, prieš mokėtojui patvirtinant operaciją, įspėti mokėtoją apie bet kokį aptiktą neatitikimą.
„Šiuo metu galiojantis reglamentavimas yra toks, kad jeigu suformavote mokėtojo nurodymą, kuriame nors ir nurodėte teisingą gavėjo vardą ir pavardę ar pavadinimą, tačiau gavėjo sąskaitos numerį nurodėte neteisingai, tai bankas ar kitas mokėjimo paslaugos teikėjas, operacijas atlikęs pagal jūsų nurodytą IBAN, neatsakys už jūsų patirtus nuostolius“, – pabrėžia finansų teisės specialistė Samanta Blėdienė.
Pranešimas apie neatitikimus turės būti pateiktas prieš mokėtojui užbaigiant momentinio mokėjimo. Vartotojas, gavęs informaciją apie neatitikimą, galės pats nuspręsti ar pateikti tokį mokėjimo nurodymą, ar jo neteikti.
Plačiau kviečiame skaityti delfi.lt.