Kokie pokyčiai laukia virtualių valiutų verslo Lietuvoje

Pastaruosius keletą metų palankiausią reguliacinę aplinką virtualių valiutų verslui mūsų regione turėjusi Estija keičia požiūrį ir griežtina reglamentavimą. Lietuvoje sparčiai daugėjant naujų įmonių, kurių veikla susijusi su kriptoturtu, įstatymų leidėjai taip pat nusprendė griežtinti gana liberalų teisinį režimą šio verslo atžvilgiu ir nelaukti vieningo reguliavimo Europos Sąjungos mastu, t. y. vadinamojo MiCA reglamento (angl. Markets in Crypto Assets Regulation). Be abejo, šiuos pakeitimus spartina ir sankcijų bei kitų ribojamųjų priemonių apėjimo rizikos, kurios išauga būtent naudojantis su kriptoturtu susijusių teikėjų paslaugomis.

2020 m. birželio 30 d. Seimas pritarė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo („Įstatymas“) pataisoms. Šie pakeitimai įsigalios etapais.

Taigi kokie pokyčiai laukia virtualių valiutų verslo Lietuvoje – išsamiai ir nuosekliai apie kiekvieną.

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiantys Įstatymo pakeitimai

• Virtualiosios valiutos sąvokos Sąvoka papildoma tuo, kad virtualioji valiuta elektroninėmis priemonėmis gali būti ne tik pervedama, saugoma ir parduodama, bet ir keičiama, investuojama ir naudojama atsiskaitymams. Patikslinus sąvokos apibrėžtį bus daugiau teisinio aiškumo ir bus nustatytas skaidresnis teisinis reguliavimas, apimantis visas su virtualiosiomis valiutomis susijusias paslaugas.
• Draudimas atidaryti anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais ir kitaip pradėti dalykinius santykius nepareikalavus klientų tapatybę patvirtinančių dokumentų.
• Virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų piniginių operatorių (VASP) valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams taikomi aukštesni reputacijos reikalavimai. Įtvirtintas draudimas eiti vadovaujamas pareigas asmeniui, kuris buvo pripažintas kaltu padaręs LR baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai, finansų sistemai ir kt. ar pripažintas kaltu dėl kito nusikaltimo, nuo bausmės atlikimo nepraėjus 3 metams.
• Reikalavimas VASP bendrovės vyresniajam vadovui būti nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju. Šiuo naujai įtvirtintu reikalavimu siekiama užtikrinti tinkamą VASP bendradarbiavimą su priežiūros ir kontrolės institucijomis. Primename, kad vyresniuoju vadovu laikomas pakankamai aukštas pareigas einantis darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie įstaigai ar įmonei kylančią pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką ir atsakingas už sprendimų, galinčių paveikti kylančią riziką, priėmimą.
• Aukštesni minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimai. VASP, kurie įsteigti kaip UAB arba AB, taikomas minimalus 125 000 eurų įstatinio kapitalo reikalavimas, o kitokios teisinės formos juridiniams asmenims arba, pavyzdžiui, filialams, nustatyta pareiga turėti draudimo įmonės išduotą laidavimo draudimą arba finansų įstaigos išduotą laidavimą ar garantiją dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.
• Aukštesni reikalavimai VASP vadovaujantiems darbuotojams. Vadovaujantis darbuotojas gali atstovauti tik vienai įmonei (šis reikalavimas netaikomas tik, kai įmonės priklauso vienai grupei). Šiuo pakeitimu siekiama stiprinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją ir vartotojų apsaugą – nustatyti kriptoturto paslaugų teikėjams griežtus organizacinius reikalavimus, aiškiai paskirstyti darbuotojų pareigas ir atsakomybes bei užtikrinti, kad atsakingi darbuotojai turėtų pakankamai laiko savo pareigoms ir atsakomybėms.
• Reikalavimas teikti paslaugas, kad nesusidarytų tokia situacija, kai Lietuvoje teikiamos tik neesminės paslaugos ar veikla iš esmės nevykdoma. Šiuo pakeitimu siekiama, kad Lietuva netaptų tik lengvatinio įsisteigimo šalimi, o VASP veikla būtų vykdoma kitose valstybėse. Taip pat siekiama, kad VASP turėtų realų ryšį su Lietuva, o jos veiklos atskaitomybė tektų Lietuvos priežiūros ir kontrolės institucijoms.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis pakeitimas

Nuo sausio 1 d. mažinama kliento tapatybės nustatymo operacijų suma nuo 1 000 iki 700 EUR.

Nuo 2023 m. vasario 1 d. įsigaliosiantis pakeitimas

Nuo šios dienos įsigalios reikalavimas skelbti viešai VASP veiklą vykdančių asmenų sąrašą. Šį sąrašą tvarkys Juridinių asmenų registro tvarkytojas. Tikimasi, kad po šių pakeitimų kriptoturto paslaugų teikėjų rinkoje bus daugiau skaidrumo.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys Įstatymo pakeitimai

Po dvejų metų įsigalios pakeitimai, kurie apima išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus. Jais įteisinamas VASP klientų specifinių duomenų rinkimas, saugojimas ir perdavimas operacijos gavėjui. Kai operacijos suma lygi ar viršys 700 EUR, bus privaloma nustatyti visų klientų tapatybę, prieš atliekant virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta, į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę įnešant arba iš jos išimant virtualiąją valiutą. Taip pat įteisintas draudimas VASP atidaryti anonimines sąskaitas. Šiuo pakeitimu siekiama įgyvendinti Finansinių veiksmų darbo grupės 16 rekomendaciją ir užtikrinti Travel rule taisyklę.

Taip pat primename, kad ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui būtina pateikti tam tikrus dokumentus. Apie tai kviečiame skaityti čia.