Patvirtintos sukčiavimo prevencijos gairės – įpareigojimas stiprinti apsaugą nuo sukčių

prevencija nuo sukčių
Samanta Blėdienė

Finansų teisė, atitiktis ir AML

+37052000777

Lietuvos bankas šių metų sausio 16 d. patvirtino sukčiavimo prevencijos gaires ragindamas mokėjimo paslaugų teikėjus stiprinti vartotojų apsaugą nuo sukčių.

Sukčiavimo prevencijos gairės taikomos bankams ir užsienio valstybių bankų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, centrinėms kredito unijoms ir kredito unijoms, elektroninių pinigų įstaigoms ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, taip pat mokėjimo įstaigoms ir užsienio valstybių mokėjimo įstaigų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.

Gairėmis siekiama padėti finansų rinkos dalyviams, teikiantiems mokėjimo paslaugas, laiku pastebėti, įvertinti ir mažinti sukčiavimo riziką, t. y. riziką, kad nusikalstamų tikslų turintys asmenys panaudotų finansų įstaigų vartotojams teikiamas paslaugas savo vykdomai veiklai, galimai susijusiai su sukčiavimu.

Nuo šiol keisis skundų dėl mokėjimo operacijų vertinimas ir šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos. Vidaus sistemose užregistruotos mokėjimo priemonės, įskaitant jos personalizuotus saugumo duomenis, naudojimas (pvz., PIN kodų suvedimas), nebebus laikoma pakankamu įrodymu sprendžiant dėl mokėjimo paslaugų vartotojo patirtų nuostolių atlyginimo.

Gairėse taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl finansų rinkos dalyvių, teikiančių mokėjimo paslaugas, atsakomybės ir nuostolių atlyginimo. Šiomis rekomendacijomis siekiama labiau apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojus. Mokėjimo paslaugų vartotojai turi ribotas galimybes daryti įtaką sukčiavimo prevencijos procesui ir, atvirkščiai, mokėjimo paslaugas teikiantys finansų rinkos dalyviai turi galimybę plėtoti savo informacinių technologijų sistemas, susijusias su mokėjimo paslaugomis, taip, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas, proporcingas sukčiavimo rizikai.

Už veiksmingą ir riziką ribojančią veiklą atsakingi mokėjimo paslaugų teikėjo vadovai – administracijos vadovas, valdybos nariai ir stebėtojų tarybos nariai. Jų pareigos – įvairiapusės. Būtina ne tik suprasti aktualias sukčiavimo schemas ir jų tendencijas, bet ir imtis veiksmų rizikos valdymo priemonėms tobulinti, paskirti pakankamą kompetenciją turintį sukčiavimo prevencijos pareigūną, užtikrinti žmogiškuosius išteklius, tinkamus technologinius sprendimus ir kitus reikalingus resursus, taip pat parengti ir patvirtinti sukčiavimo prevencijos politiką ir vidaus kontrolės procedūras, užtikrinti darbuotojų reikiamą kompetenciją ir mokymus, reguliarius veiksmingumo (savęs) vertinimus ir t.t.

Mokėjimo paslaugų teikėjams, kuriems taikomos šios sukčiavimo prevencijos gairės, svarbu iki gegužės 1 d. atlikti namų darbus. O jų – ne taip ir mažai. Rekomendacijas reikės įgyvendinti įvairiose grandyse – rizikos vertinimo, operacijų stebėsenos, skundų nagrinėjimo, atsparumo sukčiavimui elektroninėje erdvėje didinimo, nuostolių atlyginimo, kompetencijas turinčio sukčiavimo prevencijos pareigūno paskyrimo bei jo kvalifikacijos įvertinimo, mokymų programų papildymo, keitimosi informacija užtikrinimo, žmogiškųjų išteklių ir technologinių sprendimų, politikose ir procedūrose ir kt.

Žinutė sėkmingai išsiųsta

Siųsti žinutę

    Siųsti

    Sėkmingai užsiprenumeravote naujienlaiškį

    Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį