Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimai – bausti ar edukuoti?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdisi nemažai kritikos Lietuvos banko skiriamoms per griežtoms poveikio priemonėms už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PP/TF) prevencijos pažeidimus.

Kad Lietuvos banko ranka išties sunki, įrodo statistika. Dar net nesibaigus trečiajam metų ketvirčiui, paskirtos 23 poveikio priemonės. Iš jų pusė – už PP/TF prevencijos pažeidimus. Pavertus pinigais, bendra suma – beveik 1,7 mln. Eur. Per 2023 m. atimtos net 4 licencijos. Taigi poveikio priemonių taikymas įsibėgėja ir vis griežtėja.

Tačiau ar tik baudomis galima pasiekti rezultatų – klausia finansų teisės ir atitikties specialistė Samanta Blėdienė.

Lietuvos bankas atlieka svarbų vaidmenį, kad būtų vykdomi PP/TF prevencijos reikalavimai šalyje. Tačiau ar šis svarbus reguliatoriaus vaidmuo, siekiant užkirsti galimus realius PP/TF atvejus, gali būti atliekamas išimtinai tik skiriant poveikio priemones, ar didesnis akcentas turėtų būti skiriamas bendradarbiavimui su finansų rinkos dalyviais, komunikacijai ir realiems padariniams užkardyti?

Finansų rinkos dalyvių lūkestis – skaidrumas, objektyvumas, visiems suprantamas reglamentavimas bei aiški komunikacija, ko iš jų yra tikimasi.

Kol nėra šių kertinius finansų rinkos dalyvių poreikius atspindinčių aspektų, sunku tikėtis, kad Finansų ministerijos penkmečio planas tapti „fintech“ centru taps realybe.

Visą teisininkės komentarą – skaitykite „Verslo žiniose“.