PPTFPĮ: ar jums galioja Pinigų plovimo prevencijos įstatymas?

Žinoti, ar jūsų vykdomai veiklai aktualūs Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir ar kitų šalių mastu taikomi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos įstatymai ir įvairūs poįstatyminiai teisės aktai – labai svarbu. Vis dėlto dar svarbiau suprasti ir tai, kad net toje pačioje rinkoje veikiančių verslų atžvilgiu, veiksmai, užtikrinantys atitiktį svarbiems reikalavimams, gali nemažai skirtis. Viena didžiausių problemų šiandien – daugelis tam tikras veiklas vykdančių fizinių ir juridinių asmenų vis dar nežino, kad jiems tenka atsakomybė, kurią numato Pinigų plovimo prevencijos įstatymas, juolab nežino, kokių efektyvių priemonių reiktų imtis.

Šiame straipsnyje apžvelgiame, kokie subjektai privalo imtis prevencinių priemonių, su kokiais PPTF prevencijos iššūkiais susiduria verslai bei kaip spręsti kylančias problemas.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas ir kiti svarbūs dokumentai

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (PPTFPĮ), Europos konvencija dėl pinigų plovimo, Tarptautinių sankcijų įstatymas ir begalė poįstatyminių teisės aktų įpareigoja labai daug subjektų įgyvendinti PPTF prevencijos priemones, o tarptautines sankcijas (arba ribojamąsias priemones) įgyvendinti nustatyta pareiga – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Finansų teisės, atitikties ir AML teisininkai pabrėžia: kai kalbame apie sankcijas, tai ne tik apie nacionalines, Jungtinių Tautų ar Europos Sąjungos tiesiogiai taikomais teisės aktais nustatytas sankcijas, bet kai kuriais tai gali būti ir iš pirmo žvilgsnio mažai aktualios JAV sankcijos.

Kas privalo užtikrinti atitiktį PPTFPĮ?

Prevencinis pinigų plovimo įstatymas, įstatymas dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ar pan. vadinamas dokumentas– tai yra vienas ir tas pats Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (PPTFPĮ). Kai kalbama apie teroristų finansavimo ir pinigų plovimo prevenciją, Įstatymas numato dvi grupes subjektų, kurie privalo įgyvendinti dokumente numatytas prevencijos priemones:

1. Finansų įstaigos (iš esmės, galime kalbėti apie visas finansų įstaigas):

• kredito įstaigos;
• finansų įmonės;
• elektroninių pinigų įstaigos;
• valiutos keityklos operatoriai;
• sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai;
• tarpusavio skolinimo platformų operatoriai;
• draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą;
• draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą;
• investicinės kintamo kapitalo bendrovės;
• informuotiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir tik šiuos subjektus valdančios valdymo įmonės;
• visų prieš tai nurodytų užsienio finansų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje;
• elektroninių pinigų įstaigos, kurių buveinės yra kitoje ES valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis.

2. Kiti įpareigotieji subjektai:

• auditoriai (tiek vykdantys savarankišką veiklą, tiek įmonės);
• antstoliai ir antstolių atstovai;
• buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys;
• asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai įsipareigoja teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais;
• notarai, jų atstovai ir kiti notarinius veiksmus atlikti teisę turintys asmenys;
• advokatai ir advokatų padėjėjai (su tam tikromis išimtimis);
• patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai (jei jie nėra notarai, auditoriai, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantys asmenys);
• asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais;
• asmenys, kurie prekiauja meno kūriniais (įskaitant ir tarpininkavimo veiklą, kai sandorio vertė yra lygi arba viršija 10 tūkstančių eurų sumą ar šios atitiktį kita valiuta, nepriklausomai nuo to, ar mokama grynaisiais pinigais ar kitu būdu);
• asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, jei vykdoma prekyba kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 tūkstančių eurų sumą (ar ją atitinkančią sumą kita valiuta) ir atsiskaitoma grynaisiais;
• azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės;
• uždaro tipo investicinės bendrovės;
• nekilnojamojo turto agentai (NT brokeriai), dalyvaujantys turto pardavimo ar nuomos procesuose (kuomet mėnesinis nuomos mokestis – 10 000 Eur ir daugiau);
• virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai;
• depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai (vad. VASP);
• laisvosios zonos, vykdančios ūkinę komercinę veiklą, apimančią saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jeigu sandorio vertė lygi arba viršija 10 tūkstančių eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Primename, kad, daugeliu atvejų, kalbant apie tam tikras sumas, pavyzdžiui, minėtąją 10 tūkstančių eurų ribą, – reikalavimai, kuriuos numato Pinigų plovimo prevencijos įstatymas dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir kiti teisės aktai, nesikeičia, nepriklausomai nuo to, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu.

PPTF prevencijos priemonės: didžiausi iššūkiai ir verslai, kurie turėtų suklusti atidžiau

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymas galioja daugeliui skirtingo pobūdžio verslų ir vis dėlto didžiausia problema vis dar neišspręsta – ne visi subjektai žino apie tai, kad jie yra įpareigotieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (PPTFPĮ). Prie šios problemos masto prisideda ir vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, kad neva PPTF prevencijos reikalavimai galioja išimtinai tik finansų įstaigoms.

Savo atsakomybių neįvertina tiek nedideli verslai, pavyzdžiui, auditoriai ar tauriųjų metalų pardavėjai, tiek didelės bendrovės, teikiančios buhalterines ir apskaitos paslaugas ar, pavyzdžiui, vykdančios NT brokerių veiklą.

Abiem atvejais – tiek PPTF, tiek ir sankcijų – aktualijos tokios, kad net jei kai kurie asmenys numano, kad jie turi įsipareigojimų PPTF prevencijos atžvilgiu, ne visi jie žino, kaip teisingai įgyvendinti visas priemones pagal savo vykdomą veiklą. Kodėl taip yra? Viena priežastis yra per mažai dėmesio, kita – sistemos iššūkiai:

• Prižiūrinčių institucijų yra nemažai, – tai ir Kultūros paveldo departamentas, ir Lošimų priežiūros tarnyba, ir Lietuvos advokatūra, ir Lietuvos notarų rūmai, ir Lietuvos auditorių rūmai, ir Lietuvos antstolių rūmai, ir Lietuvos prabavimo rūmai – tačiau ne visos dalinasi subjektams aktualia informacija bei rekomendacijomis ar noriai komunikuoja su prižiūrimais subjektais.
• Dar viena problema – trūkumas labai aiškių ir konkrečių nuostatų, pagal kurias kiekvienas rinkos žaidėjas (fizinis ar juridinis asmuo) galėtų aiškiai suvokti, kokiu atveju ir kokios pareigos jam tenka. Ypatumų pagal vykdomą veiklą – begalė, o skiriamos poveikio priemonės ir įtaka vykdomai veiklai gali būti labai didelė (ne tik atsakomybės klausimai ir tikimybė, kad gali tekti susimokėti tikrai nemažo dydžio pinigines baudas, bet ir reputacijai daroma žala, licencijų atėmimai ir t. t.).

Atsižvelgiant į šiandienos verslo pasaulio aktualijas, kaip vieną problematiškiausių PPTF atitikties sričių galime išskirti sparčiai augančią Lietuvos NT rinką ir jai atstovaujančius NT brokerius:

• Nors NT brokeriai į įpareigotųjų subjektų ratą įtraukti dar 2017 m., tačiau ją prižiūrinčios institucijos – FNTT – dėmesio sulaukė tik 2020 m. ir tik dėl to, kad Lietuvos Respublikos nacionalinis rizikos vertinimas NT sektorių išskyrė kaip didelės rizikos.
• 2021 m. buvo atlikti net 46 patikrinimai ir nors atrodytų, kad NT brokeriams tai neturėtų būti naujiena, vis dar kyla labai daug netinkamų PPTF prevencijos priemonių įgyvendinimo ir poveikio priemonių sprendimų taikymo pavyzdžių.
• Bene ryškiausiai nuskambėję atvejai – Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėti UAB „InReal“ ir UAB „NT rinkos centras“ skundai.

Be finansų įstaigų šiuo metu itin aktuali nauja PPTF atitikties sritis – kriptoturto paslaugų teikėjų veikla. Tačiau šiuo metu dar tik derinami įstatymų projektai, kuriuos rengė tiek Vyriausybė, tiek ir Finansų ministerija.

Tiesa, atidžiau suklusti turėtų ir tokias veiklas kaip prekyba meno kūriniais, tauriaisiais metalais vykdantys ar kita prekyba užsiimantys asmenys – didžioji dalis apie reikalavimus savo veikloje įgyvendinti PPTF prevencijos priemones turbūt iš viso nėra nieko girdėję. Kuomet atsiskaitoma grynaisiais pinigais didesne nei 10 tūkst. eurų suma, nepriklausomai nuo to, per kiek operacijų sandoris išskaidytas (po pastaruoju iš viso patenka daugybė galimų veiklų ar atsiskaitymų), tuomet būtina įgyvendinti PPTF prevencijos priemones.

Beje, PPTFPĮ aktualus nebūtinai tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Taigi akivaizdu, kad įstatymas dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu aktualus ne tik finansų įstaigoms.

Teroristų finansavimo grėsmė ir pinigų plovimas – atsakomybė priklauso nuo daugelio veiklos faktorių

Jei užfiksuojama PPTF atitikties pažeidimai ir fiksuojamas galimas teroristų finansavimo atvejis ar pinigų plovimas, Baudžiamasis kodeksas Lietuvoje bei atsakingos institucijos numato atitinkamas baudas ir kitas poveikio priemones. Vis dėlto apie konkrečias atsakomybes bei jų nepaisymo baudas kalbėti bendrai yra sudėtinga. Svarbu vertinti konkretų atvejį.

Tikslus PPTF prevencijos priemonių įgyvendinimas bei atsakomybė už pažeidimus labai priklauso nuo konkrečios vykdomos veiklos ir kiekviename iš įpareigotųjų subjektų gali skirtis. Be to, kiekviename iš įpareigotųjų subjektų įgyvendinamos PPTF prevencijos priemonės gali skirtis priklausomai nuo:

• turimų produktų;
• klientų geografijos;
• esamų klientų rizikos;
• šalies ar geografinio regiono rizikos;
• ir t.t.

Taigi, netgi ir tokią pačią veiklą vykdantiems subjektams gali būti taikomos skirtingos PPTF prevencijos priemonės, nors „griaučiai“, t. y., vidaus kontrolės sistema, iš esmės turi būti visuose subjektuose ir turi apimti bent jau minimalius tiek PPTFPĮ, tiek ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Kaip spręsti kylančius iššūkius ir sužinoti, kokių žingsnių privalu imtis siekiant įgyvendinti veiklai aktualias PPTF prevencines priemones? Yra keli būdai.

Pirmasis – skirti pakankamai laiko, bendrauti su atsakingomis institucijomis ir aktyviai ieškoti atsakymų. Kitas, dažnai kur kas greitesnis ir mažiau streso keliantis kelias, – patikėti šią užduotį teisininkams, kurie padės parengti pinigų plovimo prevencijos procedūras ir politikas, pasidalins įžvalgomis dėl sankcijų įgyvendinimo, atliks metinius pinigų plovimo prevencijos ar teroristų finansavimo prevencijos auditus ir kt.

Patenkate į subjektų, kurie privalo įgyvendinti PPTF prevencijos priemones, sąrašą, bet neįsivaizduojate, kaip tiksliai turėtumėte užtikrinti atitiktį savo veiklos atžvilgiu? Visuomet verta pasikonsultuoti su finansų teisės ir atitikties specialistais, kurie padės įvertinti galimas atitikties užtikrinimo spragas, aktualius reikalavimus ir tolimesnius žingsnius.