Svarbiausi kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo aspektai

Finansų teisė ir atitiktis
Sigita Zavišienė

Finansų teisė, atitiktis ir AML

+37052000777

2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymų, reguliuojančių kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) veiklą, paketą. Kaip nurodyta aiškinamajame rašte, priimtų teisės aktų tikslas – sukurti patrauklesnę KIS veiklos srities reguliacinę ir priežiūros aplinką.

Žemiau apžvelgiame pagrindines Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas.

Įstatymas įsigalios 2019 m. vasario 1 d.

1. Peržiūrėtas reikalavimų, kuriuos turi atitikti informuotasis investuotojas, sąrašas.

Pagal šiuo metu galiojantį Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą į informuotiesiems investuotojams skirtus KIS gali investuoti tik asmenys, kurie atitinka Įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Informuotaisiais investuotojais yra laikomi profesionaliųjų investuotojų statuso neturintys fiziniai asmenys, kurie investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125‘000 EUR (ar ekvivalentišką sumą kita valiuta) arba kurie turi reikiamų žinių ir patirties investavimo srityje. Be to, fiziniai asmenys taip pat privalo atitikti ir papildomus reikalavimus asmens turtinei padėčiai, kurie numatyti Lietuvos banko valdybos 2013 m. liepos 19 d. nutarime Nr. 03-121. O profesionaliųjų investuotojų statuso juridiniai asmenys pripažintini informuotaisiais investuotojais, jeigu jie investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125‘000 EUR (ar ekvivalentišką sumą kita valiuta).

Įsigaliojus Įstatymui, fizinis asmuo, neturintis profesionaliojo investuotojo statuso, arba tokio statuso neturintis juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla nėra investavimas į KIS, turės teisę investuoti į pagal Įstatymą veikiančius KIS, jeigu: (1) valdymo įmonei ar investicinei bendrovei-valdytojai raštu patvirtins savo kaip informuotųjų investuotojų statusą ir (2) atitiks vieną iš alternatyviųjų sąlygų:

  • į KIS investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125‘000 EUR (ar ekvivalentišką sumą kita valiuta) arba
  • juridinis asmuo (arba analogiškas kitos valstybės narės subjektas), turintis teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje, surinkęs ir įvertinęs Finansinių priemonių rinkų įstatymo 30 str. 1 d. nurodytą informaciją*, raštu patvirtins, kad KIS vertybiniai popieriai yra tinkami tam asmeniui atsižvelgiant į jo toleranciją rizikai ir galimybes prisiimti nuostolius.

Taip pat išplėstas asmenų, laikomų informuotaisiais investuotojais, sąrašas – informuotaisiais investuotojais laikytini asmenys, kurie yra KIS, į kuriuos investuoja arba įsipareigoja investuoti, valdymo įmonės arba paties KIS vadovai arba investicinius sprendimus priimantys asmenys.

Pripažinus Lietuvos banko valdybos 2013 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 03-121 netekusiu galios, nebebus keliami reikalavimai informuotojo investuotojo, fizinio asmens, turtinei padėčiai.

2. Patikslintos investicinės bendrovės veiklos leidimo išdavimo sąlygos.

Nuo 2019 m. vasario 1 d., bendrovė, siekianti gauti valdymo įmonės, veikiančios pagal Įstatymą, veiklos leidimą, turės pateikti mažiau dokumentų nei iki šiol. Pavyzdžiui, reikalavimas pateikti sutartis su būsimu turto saugotoju, sąskaitų tvarkytoju, administracines paslaugas teiksiančiu asmeniu ir kitais paslaugų teikėjais, kurių paslaugos darys esminę įtaką valdymo įmonės veiklai,
pakeistas reikalavimu pateikti informaciją apie minimus paslaugų teikėjus. Remiantis nusistovėjusia praktika, jau ir Įstatyme aiškiai
įtvirtinta, kad kartu su prašymu išduoti valdymo įmonės leidimą, turės būti teikiamas ir veiklos planas, kuriame aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir apimtis, pateikiamas ketinamų valdyti KIS apibūdinimas ir kita reikšminga informacija.

Be to, nustatyta, kad veiklos leidimą pagal Įstatymą turi gauti pati investicinė bendrovė, kai jos valdymas nėra perduotas valdymo įmonei (t. y. kai investicinėje bendrovėje bus sudaromi valdymo organai). Investicinė bendrovė, kuri valdys pati save, nuo šiol vadinama investicine bendrove-valdytoja. Reikalavimai investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimo išdavimui – analogiški
valdymo įmonės veiklos leidimo išdavimui. Tuo tarpu valdymo įmonė, ketinant steigti investicinę bendrovė, kurios valdymas bus
perduotas valdymo įmonei, privalės gauti Lietuvos banko pritarimą tokios investicinės bendrovės steigimo dokumentams. Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įstatų turiniui taikomi investicinio fondo taisyklių turiniui keliami reikalavimai.

3. Nustatyti investavimo į paskolas reikalavimai.

Įstatyme nustatytos sąlygos, kuriomis KIS turtas galėtų būti investuojamas į paskolas. Paminėtinos šios pagrindinės KIS turto investavimo į paskolas sąlygos:

  • tik uždarojo tipo KIS turtas gali būti investuojamas į paskolas;
  • KIS turtas gali būti investuojamas tik į juridiniams asmenis suteikiamas paskolas;
  • KIS, kurio turtas investuojamas į paskolas, turi atitikti Įstatyme nustatytus reikalavimus (pavyzdžiui, KIS turtas);
  • KIS turtas negali būti investuojamas į paskolas, suteikiamas finansų įstaigoms, taip pat kitiems kolektyvinio investavimo subjektams ir (ar) jiems valdančioms valdymo įmonėms, jų patronuojamosioms ir patronuojančiosioms įmonėms, su valdytoju susijusiems juridiniams asmenims.

Įstatyme numatyti ir kiti reikalavimai, kurių privalu laikytis siekiant investuoti KIS turtą į paskolas.

4. Nustatytas lankstesnis investicinėms bendrovėms, kurių kapitalas nekintamas, reguliavimas.

Investicinės bendrovės, kurios teisinė forma akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė ir kurios kapitalas nekintamas, įstatuose gali būti nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę: (1) nustatyti didžiausią sumą, už kurią gali būti pasirašytos bendrovės akcijos, ir (2) įgalioti valdymo įmonę arba investicinės bendrovės-valdytojos valdybą visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime nurodytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 metai (terminas gali būti atnaujintas neribotą skaičių kartų) nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos, priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo neviršijant 1 p. nurodytos sumos.

Įstatyme taip pat numatyta, kad tuo atveju, kai investicinė bendrovė, kurios kapitalas nekintamas, akcininko reikalavimu išperka jam priklausančias akcijas, šiam išpirkimui (savų akcijų įgijimui arba kai šias akcijas įgyja patronuojamoji bendrovė) netaikomi tam tikri Akcinių bendrovių įstatyme nustatyti reikalavimai, jeigu savų akcijų įgijimo tvarka nustatyta investicinės bendrovės įstatuose.

Be to, Įstatyme numatyti mažesni nei Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinti apribojimai sprendimui dėl dividendų skyrimo priimti. Atitinkamai, išmokėjus dividendus, tokia informacija turi būti atskleista bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose.

5. Išplėstas asmenų, galinčių būti KIS finansinio turto saugotoju, sąrašas.

Nuo šiol valdymo įmonės valdomo KIS, taip pat investicinės bendrovės valdytojos finansinis turtas (pinigai, indėliai, finansinės priemonės ir kt.) galės būti saugomos ne tik investicines paslaugas galinčiame teikti komerciniame banke, bet ir Lietuvos Respublikoje investicines paslaugas teikiančioje A kategorijos finansų maklerio įmonėje, turinčioje teisę teikti finansinių priemonių
saugojimo ir klientų sąskaitų administravimo paslaugas.

Nuoroda į Įstatymą.

6. Informacijos apie investicijos sprendimus priimančius asmenis pateikimas LB.

Iki 2019 m. kovo 1 d. valdymo įmonės ir investicinės įmonės-valdytojos Lietuvs bankui turi pateikti įstatymo reikalaujamą informaciją apie investicinius sprendimus priimančius asmenis, jeigu tokios informacijos nėra valstybės registruose ar kitose informacinėse sistemose.

 

* Finansinių priemonių rinkų įstatymo 30 str. 1 d. numato, kad finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento: (1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečios rūšies investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; (2) finansinę padėtį, įskaitant asmens galimybes patirti nuostolių; (3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis, įskaitant asmens toleranciją rizikai.

Žinutė sėkmingai išsiųsta

Siųsti žinutę

    Siųsti

    Sėkmingai užsiprenumeravote naujienlaiškį

    Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį