Slapukus mes naudojame siekdami pagerinti jūsų naršymo patirtį bei savo svetainės veikimą, taip pat įvertinti naudojimosi mūsų svetaine įpročius.
Slapukais vadinami nedideli tekstiniai failai, kurie yra laikinai įrašomi jūsų įrenginio standžiajame diske. Slapukai leidžia interneto svetainei atpažinti jos lankytoją per kitus apsilankymus joje, išsaugoti asmens naršymo istoriją, parinktis, pritaikyti turinį, pagreitina paiešką svetainėje, padeda efektyviau bei saugiau naudotis svetaine, tinkamai pateikti jos turinį bei pritaikyti jį prie lankytojų naršymo įpročių. Kitaip tariant, slapukai leidžia interneto svetainėms suteikti naudotojų poreikiams geriau pritaikytas paslaugas. Todėl slapukus naudoja dauguma interneto svetainių.
Dažniausiai slapukai jūsų, kaip svetainės lankytojo, tiesiogiai neidentifikuoja, tačiau pasitelkiant slapukus jūsų patirtis internete gali būti labiau suasmeninta.
sausio 17, 2019 / Finansų teisė, atitiktis ir AML
Svarbiausi kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo aspektai
2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymų, reguliuojančių kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) veiklą, paketą. Kaip nurodyta aiškinamajame rašte, priimtų teisės aktų tikslas – sukurti patrauklesnę KIS veiklos srities reguliacinę ir priežiūros aplinką.
Kolektyvinio investavimo subjektai (KIS) – galimos rūšys ir tipai
Kolektyvinio investavimo subjektas (KIS) yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į turtą, laikantis nustatytų investavimo reikalavimų.
Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami šių rūšių specialieji kolektyvinio investavimo subjektai:
- kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai;
- nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektai;
- privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektai;
- kolektyvinio investavimo subjektai, investuojantys į kitus kolektyvinio investavimo subjektus.
Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti atvirojo tipo (atvirojo tipo investiciniai fondai ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždarojo tipo (uždarojo tipo investiciniai fondai ar uždarojo tipo investicinės bendrovės).
Kam skirtas kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas?
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas nustato neprofesionaliesiems investuotojams skirtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir šių kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklą bei šios veiklos valstybinę priežiūrą. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų investicinių vienetų savininkų ir investicinių bendrovių akcininkų interesai.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimai
Žemiau apžvelgiame pagrindines Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas.
Įstatymas įsigaliojo 2019 m. vasario 1 d.
1. Peržiūrėtas reikalavimų, kuriuos turi atitikti informuotasis investuotojas, sąrašas
Pagal prieš tai galiojusį Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą į informuotiesiems investuotojams skirtus KIS galėjo investuoti tik asmenys, kurie atitinka Įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Informuotaisiais investuotojais buvo laikomi profesionaliųjų investuotojų statuso neturintys fiziniai asmenys, kurie investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125‘000 EUR (ar ekvivalentišką sumą kita valiuta) arba kurie turi reikiamų žinių ir patirties investavimo srityje.
Be to, fiziniai asmenys taip pat privalėjo atitikti ir papildomus reikalavimus asmens turtinei padėčiai, kurie numatyti Lietuvos banko valdybos 2013 m. liepos 19 d. nutarime Nr. 03-121. O profesionaliųjų investuotojų statuso juridiniai asmenys buvo pripažintini informuotaisiais investuotojais, jeigu jie investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125‘000 EUR (ar ekvivalentišką sumą kita valiuta).
Įsigaliojus Įstatymui, fizinis asmuo, neturintis profesionaliojo investuotojo statuso, arba tokio statuso neturintis juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla nėra investavimas į KIS, turi teisę investuoti į pagal Įstatymą veikiančius KIS, jeigu: (1) valdymo įmonei ar investicinei bendrovei-valdytojai raštu patvirtina savo kaip informuotųjų investuotojų statusą ir (2) atitinka vieną iš alternatyviųjų sąlygų:
- į KIS investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125‘000 EUR (ar ekvivalentišką sumą kita valiuta) arba
- juridinis asmuo (arba analogiškas kitos valstybės narės subjektas), turintis teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje, surinkęs ir įvertinęs Finansinių priemonių rinkų įstatymo 30 str. 1 d. nurodytą informaciją*, raštu patvirtina, kad KIS vertybiniai popieriai yra tinkami tam asmeniui atsižvelgiant į jo toleranciją rizikai ir galimybes prisiimti nuostolius.
Taip pat išplėstas asmenų, laikomų informuotaisiais investuotojais, sąrašas – informuotaisiais investuotojais laikytini asmenys, kurie yra KIS, į kuriuos investuoja arba įsipareigoja investuoti, valdymo įmonės arba paties KIS vadovai arba investicinius sprendimus priimantys asmenys.
Pripažinus Lietuvos banko valdybos 2013 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 03-121 netekusiu galios, nebėra keliami reikalavimai informuotojo investuotojo, fizinio asmens, turtinei padėčiai.
2. Patikslintos investicinės bendrovės veiklos leidimo išdavimo sąlygos
Nuo 2019 m. vasario 1 d., bendrovė, siekianti gauti valdymo įmonės, veikiančios pagal Įstatymą, veiklos leidimą, turi pateikti mažiau dokumentų nei iki tol. Pavyzdžiui, reikalavimas pateikti sutartis su būsimu turto saugotoju, sąskaitų tvarkytoju, administracines paslaugas teiksiančiu asmeniu ir kitais paslaugų teikėjais, kurių paslaugos darys esminę įtaką valdymo įmonės veiklai, pakeistas reikalavimu pateikti informaciją apie minimus paslaugų teikėjus.
Remiantis nusistovėjusia praktika, jau ir Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad kartu su prašymu išduoti valdymo įmonės leidimą, turi būti teikiamas ir veiklos planas, kuriame aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir apimtis, pateikiamas ketinamų valdyti KIS apibūdinimas ir kita reikšminga informacija.
Be to, nustatyta, kad veiklos leidimą pagal Įstatymą turi gauti pati investicinė bendrovė, kai jos valdymas nėra perduotas valdymo įmonei (t. y., kai investicinėje bendrovėje bus sudaromi valdymo organai). Investicinė bendrovė, kuri valdys pati save, nuo šiol vadinama investicine bendrove-valdytoja. Reikalavimai investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimo išdavimui – analogiški valdymo įmonės veiklos leidimo išdavimui.
Valdymo įmonė, ketinant steigti investicinę bendrovę, kurios valdymas bus perduotas valdymo įmonei, privalo gauti Lietuvos banko pritarimą tokios investicinės bendrovės steigimo dokumentams. Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įstatų turiniui taikomi investicinio fondo taisyklių turiniui keliami reikalavimai.
3. Nustatyti investavimo į paskolas reikalavimai
Įstatyme nustatytos sąlygos, kuriomis kolektyvinio investavimo subjekto turtas galėtų būti investuojamas į paskolas. Paminėtinos šios pagrindinės KIS turto investavimo į paskolas sąlygos:
- tik uždarojo tipo KIS turtas gali būti investuojamas į paskolas;
- KIS turtas gali būti investuojamas tik į juridiniams asmenis suteikiamas paskolas;
- KIS, kurio turtas investuojamas į paskolas, turi atitikti Įstatyme nustatytus reikalavimus (pavyzdžiui, KIS turtas);
- KIS turtas negali būti investuojamas į paskolas, suteikiamas finansų įstaigoms, taip pat kitiems kolektyvinio investavimo subjektams ir (ar) jiems valdančioms valdymo įmonėms, jų patronuojamosioms ir patronuojančiosioms įmonėms, su valdytoju susijusiems juridiniams asmenims.
Įstatyme numatyti ir kiti reikalavimai, kurių privalu laikytis siekiant investuoti KIS turtą į paskolas.
4. Nustatytas lankstesnis reguliavimas investicinėms bendrovėms, kurių kapitalas nekintamas
Investicinės bendrovės, kurios teisinė forma akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė ir kurios kapitalas nekintamas, įstatuose gali būti nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę: (1) nustatyti didžiausią sumą, už kurią gali būti pasirašytos bendrovės akcijos, ir (2) įgalioti valdymo įmonę arba investicinės bendrovės-valdytojos valdybą visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime nurodytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 metai (terminas gali būti atnaujintas neribotą skaičių kartų) nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos, priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo neviršijant 1 p. nurodytos sumos.
Įstatyme taip pat numatyta, kad tuo atveju, kai investicinė bendrovė, kurios kapitalas nekintamas, akcininko reikalavimu išperka jam priklausančias akcijas, šiam išpirkimui (savų akcijų įgijimui arba kai šias akcijas įgyja patronuojamoji bendrovė) netaikomi tam tikri Akcinių bendrovių įstatyme nustatyti reikalavimai, jeigu savų akcijų įgijimo tvarka nustatyta investicinės bendrovės įstatuose.
Be to, Įstatyme numatyti mažesni nei Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinti apribojimai sprendimui dėl dividendų skyrimo priimti. Atitinkamai, išmokėjus dividendus, tokia informacija turi būti atskleista bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose.
5. Išplėstas asmenų, galinčių būti KIS finansinio turto saugotojais, sąrašas
Nuo šiol valdymo įmonės valdomo KIS, taip pat investicinės bendrovės valdytojos finansinis turtas (pinigai, indėliai, finansinės priemonės ir kt.) gali būti saugomos ne tik investicines paslaugas galinčiame teikti komerciniame banke, bet ir Lietuvos Respublikoje investicines paslaugas teikiančioje A kategorijos finansų maklerio įmonėje, turinčioje teisę teikti finansinių priemonių saugojimo ir klientų sąskaitų administravimo paslaugas.
Nuoroda į Įstatymą.
6. Informacijos apie investicijos sprendimus priimančius asmenis pateikimas LB
Iki 2019 m. kovo 1 d. valdymo įmonės ir investicinės įmonės-valdytojos Lietuvos bankui turėjo pateikti įstatymo reikalaujamą informaciją apie investicinius sprendimus priimančius asmenis, jeigu tokios informacijos nebuvo valstybės registruose ar kitose informacinėse sistemose.
Jei kyla klausimų, „Motieka ir Audzevičius“ finansų teisės ekspertai gali suteikti profesionalią konsultaciją, padėti susikurti tvirtą teisinį pamatą, pasirūpinti atitiktį finansų teisei užtikrinančia dokumentacija.
* Finansinių priemonių rinkų įstatymo 30 str. 1 d. numato, kad finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento: (1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečios rūšies investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; (2) finansinę padėtį, įskaitant asmens galimybes patirti nuostolių; (3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis, įskaitant asmens toleranciją rizikai.