Trečiasis Nacionalinis rizikos vertinimas: ką svarbu žinoti finansų įstaigoms?

Visai neseniai paskelbtas jau trečiasis Lietuvos Respublikos nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos rizikos vertinimas (NRA; angl. national risk assessment).

Ką jis reiškia finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams?

Vertinimo rezultatai atskleidžia finansų rinkos dalyviams ir kitiems įpareigotiesiems subjektams galutinį (likutinį) PPTF rizikos lygį, įvertinus 2019–2022 metų laikotarpį.

Buvo įvertintas 30-ies sektorių rizikos lygis, apsvarstyti aktualiausi įtartinos veiklos požymiai, atlikta juridinių asmenų teisinių formų, galinčių kelti didesnę PPTF riziką, analizė, apžvelgtas terorizmas ir teroristų finansavimas, pranešimai apie grynųjų pinigų operacijas (CTR) ir įtartinas pinigines operacijas bei sandorius (STR) ir kt.

Iš 30-ies sektorių:

• 2 sektoriai identifikuoti kaip labai didelės bendros PPTF rizikos lygio (virtualiosios valiutų keityklos ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai bei elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos);
• 7 sektoriai įvertinti kaip didelės rizikos (prekyba NT, pinigų perlaidos, apskaitos specialistai, auditoriai, mokesčių konsultantai ir kt);
• 5 sektoriai – vidutinės rizikos (vartojimo kredito davėjai, advokatai, finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonės ir kt.),
• 6 – mažos rizikos (antstoliai, gyvybės draudimas, bankininkystės kredito produktai bei laisvosios ekonominės zonos).

Taigi, tik 6-iuose iš 30-ies sektorių turime mažą PPTF rizikos lygį. Pateikta kiekvieno sektoriaus bei produktų apžvalga, rizikos scenarijai, identifikuota tiek pinigų plovimo, tiek ir teroristų finansavimo grėsmė ir pažeidžiamumas bei pateikiamos išvados

Įvertinus įtartinos veiklos pranešimus, identifikuoti ir nurodyti aktualiausi įtartinos veiklos požymiai, kurie, tikėtina, ir toliau išliks aktualūs bent jau iki MiCA reglamento įsigaliojimo visa apimtimi.

Atlikus juridinių asmenų teisinių formų, galinčių kelti didesnę PPTF riziką, analizę, nustatyta, kad didžiausia rizika egzistuoja būtent uždarosios akcinės bendrovės veiklos formos juridiniuose asmenyse.

Daugiausiai, t. y. net 89 %, STR pranešimų yra gauta būtent dėl uždarųjų akcinių bendrovių, kurių įsisteigimo išlaidos yra palyginti labai mažos (įsteigimo – 233 EUR, o įsigijimo – 272 EUR). Beje, būtent uždarųjų akcinių bendrovių yra daugiausiai įregistruojama ir būtent šios formos juridiniai asmenys sudaro didžiąją dalį tų, kurie nėra pateikę informacijos apie naudos gavėjus (45 %).

O apie subjektus, veikiančius su verslo liudijimais, ribotos atsakomybės ūkinėmis bendrijomis ir tikrosiomis ūkinėmis bendrijomis, FNTT nebuvo pateiktas nė vienas STR.

Viešųjų įstaigų, akcinių bendrovių, individualių įmonių ir kitų juridinių asmenų teisinių formų, tokių kaip kooperatyvai, religinės organizacijos ir kt., veikla sukėlė įtarimų, bet sudarė santykinai mažą dalį, t. y . nuo 0,4 % iki 2 % visų FNTT gautų STR pranešimų. Šiek tiek daugiau STR pranešimų (iš viso 6 %) buvo gauta dėl mažųjų bendrijų veiklos.

Reikėtų paminėti ir tai, kad Lietuvoje bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjai, kurie už palyginti mažas kainas teikia ne tik juridinių asmenų steigimo, valdymo ir atitikties užtikrinimo paslaugas, taip pat ir leidimų gyventi Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, licencijų gavimo, vidaus dokumentų rengimo ir registracijos adreso gavimo paslaugas ar konsultacijas mokesčių klausimais, patys dažniausiai nežino apie savo atsakomybę ir pareigas PPTF prevencijos srityje.

Bet visgi, ką tai reiškia finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams?

Visos finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai NRA pateiktą informaciją turi įvertinti – tiek kiekvieno iš NRA pateikto sektoriaus, tiek įtartinų veiklos požymių, tiek juridinių asmenų teisinių formų, galinčių kelti didesnę PPTF riziką, tiek ir atskirai įvertinti NRA pateiktą informaciją, susijusią su teroristų finansavimu bei kitus NRA pateiktus duomenis.

Tai reiškia, kad finansų įstaigos ir įpareigotieji subjektai, visų pirma, turės atnaujinti savo visos veiklos rizikos vertinimą (angl. entity wide risk assessment, „EWRA“). Peržiūrint EWRA reikės identifikuoti, kaip NRA išvados veikia konkrečių finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklai būdingas grėsmes. Tai nereiškia, kad bus būtina parengti visą naują EWRA. Tačiau labai aktualu yra išsami peržiūra identifikuojant, ar reikalingi pokyčiai atsižvelgiant į naujausius NRA paskelbtus duomenis.

Antra, finansų įstaigos ir įpareigotieji subjektai turės peržiūrėti kontrolės priemones. Peržiūrint EWRA reikės įvertinti ir taikomas kontrolės priemones. Kiekviena organizacija privalo užtikrinti, kad jų vidaus rizikos vertinimas būtų proporcingas veiklos mastui, pobūdžiui bei teikiamoms paslaugoms, bei nustatyti, kokios papildomos ar sustiprintos priemonės yra būtinos, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką ir klientų keliamą riziką.

Trečia, kadangi NRA gali paveikti EWRA ar vidaus kontrolės priemones, ypač svarbu, kad darbuotojai būtų informuoti apie naujas grėsmes ir sustiprintas kontrolės priemones, atsižvelgiant į NRA atskleidžiamas sritis, kuriose yra didesnė rizika. Tam tikslui gali tekti keisti ir vidines politikas ir vidaus kontrolės procedūras, jas atnaujinant taip, kad atitiktų nustatytus prioritetus ir sritis, kuriose kyla didesnė rizika.

Ketvirta, finansų įstaigos ir įpareigotieji subjektai, priklausomai nuo pokyčių, atliekamų EWRA, vidaus politikose ar kontrolės procedūrose ir (ar) taikytinose vidaus kontrolės priemonėse, turės peržiūrėti ir klientų bei verslo partnerių rizikos lygį. Kadangi NRA pabrėžia tam tikras sektorių ar klientų grupes kaip ypač rizikingas, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turėtų iš naujo įvertinti savo klientų rizikos lygį ir atlikti papildomus patikrinimus, jeigu tai būtina.

Žinoma, gali tekti atlikti ir daugiau veiksmų, priklausomai nuo įdiegtos vidaus kontrolės sistemos, organizacinės struktūros ir kitų veiksnių.

NRA yra signalas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, kad artimiausiu metu reikia atlikti išsamesnę rizikos analizę arba papildomą vertinimą, peržiūrėti vidaus kontrolę, procedūras, priemones bei esamus klientus. Bet dar būtina paminėtina ir tai, kad NRA vadovaujamasi svarstant ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos reglamentavimo tikslingumą. FNTT, skelbdama apie atliktą NRA, nurodė, kad įvertinus rezultatus ir išvadas, bus rengiamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo priemonių planas 2024–2026 m.

Taigi, NRA turi įtakos visiems – tiek patiems mažiausiems įpareigotiesiems subjektams, tiek ir reguliatoriui.

Kitas NRA – ne vėliau nei po ketverių metų.