Netekome kontoros įkūrėjo Kazimiero Motiekos

Eidamas 92-uosius metus 2021 m. rugpjūčio 31 d. mirė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, pirmasis atkurtos Lietuvos viceprezidentas, advokatas Kazimieras Motieka.

Kazimiero vardas mums, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ komandai, visų pirma siejasi su žodžiu DRĄSA. Kaip turbūt ir daugeliui iš mūsų, kurie sekė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą ir Lietuvos kelią į Nepriklausomybę.

Kas kitas giliu sovietmečiu, nesibaimindamas visų galimų pasekmių, būtų išdrįsęs imtis rezonansinės Klaipėdos bažnyčios bylos?

Ne kiekvienas, turintis tokį statusą ir užtikrintą karjerą, pirmame Sąjūdžio mitinge būtų išdrįsęs garsiai giedoti Tautišką giesmę.

Retam būtų užtekę drąsos lipti į Liaudies deputatų suvažiavimo Maskvoje tribūną ir kalbėti apie sovietų okupaciją.

Ne daug kas atėjus laikui taip užtikrintai ir be kompromisų galėjo pasitraukti iš politikos ir sugrįžti prie savo profesinės veiklos – į advokatūrą.

O Kazimieras buvo toks – tvirtas, teisingas, ryžtingas, drąsus.

Mūsų kontoroje jis – vidinės inteligencijos, aukštos erudicijos ir didelio darbštumo pavyzdys.

AČIŪ Kazimierui. Už visą jo veiklą – kaip advokato, politiko, visuomenės veikėjo. AČIŪ už parodytą pavyzdį, koks turi būti geras teisininkas.

Tai yra epochos, bet ne istorijos pabaiga. Mes įsipareigojame tęsti Kazimiero pradėtus darbus ir garbingai vadintis Motiekos vardu.

Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22).

Lankymas rugsėjo 2 d. nuo 14 iki 20 val., rugsėjo 3 d. – nuo 8 val. Urna išnešama 10.45 val. Šv. Mišios Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčioje bus aukojamos nuo 11.15 val.

Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

KAZIMIERO MOTIEKOS BIOGRAFIJA

Gimė 1929 m. lapkričio 12 d. Kaune pulkininko Vlado (1903–1975) ir Vandos (1909–1995) Motiekų šeimoje.

1936–1937 m. mokėsi Aukštosios Panemunės (Kaunas) 36-ojoje pradinėje mokykloje, 1937–1938 m. – Ukmergės pradinėje mokykloje, 1938–1940 m. – Kauno jėzuitų pradinėje mokykloje, 1940–1941 m. – Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1941–1942 m. – Kauno berniukų progimnazijoje, 1942–1945 m. – Krakių (Kėdainių apskr.) progimnazijoje, 1945–1947 m. – Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1948–1949 m. – Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje, 1949–1950 m. ir 1951–1954 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete, 1950–1951 m. – Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo, Rusija) valstybiniame universitete.

1954 m. – Vilniaus miesto F. Dzeržinskio rajono prokuratūros tardytojas, 1956–1960 m. – LSSR prokuratūros skyriaus prokuroras, ypač svarbių bylų tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas, 1960–1961 m. – Vilniaus miesto Lenino rajono prokuroras, nuo 1959 m. – Lietuvos advokatūros advokatas.

1988–1990 m. – aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis. 1988 m. spalio 22–23 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys.

1989–1990 m. buvo vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys. 1989 m. išrinktas TSRS liaudies deputatu Varėnos nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje, kaip TSRS Aukščiausiosios Tarybos narys dirbo komisijoje Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politiniam ir teisiniam įvertinimui atlikti.

1989 m. rugpjūčio 6 d. Gotlando komunikato signataras.

1990 m. vasario 24 d. Raseinių rinkiminėje apygardoje Nr. 84 išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Dirbo Laikinojoje komisijoje Konstitucijos projektui parengti, buvo komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti pirmininko pirmasis pavaduotojas, Valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimams, padarytiems 1991 m. sausio 11–13 d. ir toliau tebedaromiems Lietuvoje, pirmininko pavaduotojas, laikinosios tyrimo komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti pirmininko pavaduotojas, į Aukščiausiąją Tarybą išrinktų Sąjūdžio deputatų, rengusių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo teisinių dokumentų rinkinį, darbo grupės narys. Jokiai frakcijai nepriklausė. Buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas.

1992 m. kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

1993 m. įkūrė savo vardo privačią advokatų kontorą, nuo 2003 m. – advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris, iki 2019 m. buvo bendrijos seniūnas. 1998–2002 m.  buvo Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas, nuo 2002 m. – VU Tarybos narys, 2003–2014 m. – VU tarybos pirmininkas.

Sportinio šaudymo meistras. Pagal 1988 m. gruodžio 11 d. padarytą pranešimą Lietuvos sportinės visuomenės susirinkime dalyvavo atkuriant Lietuvos Tautinį Olimpinį komitetą. LTOK Garbės teismo narys.

2000 m. vasario 11 d. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2008 m. gruodžio 10 d. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Žmona Marija Rožė (g. 1931). Vaikai: Saulius Tomas Kondrotas (g. 1953), Vidas Motieka (g. 1956).

Mūsų patirtis