Pagrindinės nemokumo proceso naujovės

nemokumo sprendimai

Akivaizdu, kad dėl pasaulyje paskelbtos COVID-19 pandemijos ir karantino tiek tarptautinis, tiek nacionalinis verslas yra priverstas spręsti ne tik darbo organizavimo ir sutarčių vykdymo klausimus, bet ir ieškoti galimybių, kaip išsaugoti savo mokumą bei išlikti rinkoje.

Šiuo metu tik nedidelė dalis verslų gali išlaikyti buvusius mokumo rodiklius arba pasiekti dar geresnius. Deja, didžioji dalis bendrovių yra priverstos visiškai stabdyti arba ženkliai mažinti savo veiklos apimtis. Stringa įprasti veiklos modeliai, tiekimo grandinės, atsiskaitymai su užsakovais ar tiekėjais ir kiti reikšmingi verslo procesai.

Lietuvos Respublika ieško galimybių ir bando padėti vietos verslui. 2020-03-16 Vyriausybė patvirtino pagalbos verslui planą, kuriuo numatytas 2,5 mlrd. eurų biudžetas įvairių priemonių ir lengvatų įgyvendinimui. Europos Sąjunga taip pat įsipareigojo padėti Europos Sąjungos šalims kovoti su koronaviruso protrūkiu ir socialiniais bei ekonominiais jo padariniais.

Nepaisant to, jau dabar reikia pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Sąjungos priemonės gali tik iš dalies sumažinti neigiamą karantino poveikį ekonomikai, bet tikrai nebus pakankamos išgelbėti visus verslus, susidūrusius su ekonominiu ir finansiniu sunkmečiu.

Taigi daugelis verslų neturės kito pasirinkimo – tik dengti patiriamus nuostolius ir užtikrinti veiklos gyvybingumą iš anksčiau sukauptų rezervų (jei tokie egzistuoja) ir (ar) papildomų investicijų (jeigu tokias įmanoma atlikti) arba inicijuoti nemokumo (restruktūrizavimo arba bankroto) procesą.

Vertinant restruktūrizavimo ar bankroto procesų inicijavimo galimybes, iššūkiu gali tapti ne vien tai, kad nemokumo procesas būtų keliamas pandemijos ir karantino kontekste, tačiau ir tai, kad naujasis įmonių nemokumo (tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo) teisinis reglamentavimas įsigaliojo tik 2020-01-01. Tad natūralu, kad gali kilti itin daug klausimų tiek dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymo, tiek ir dėl jo aiškinimo praktikoje.

 

Todėl dar kartą apžvelgiame pagrindines nemokumo proceso naujoves, kurios įsigaliojo nuo 2020-01-01.

Atkreipiame dėmesį, kad 2020-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (LR JANĮ) pakeitė ir apjungė iki tol galiojusį bankroto ir restruktūrizavimo procesų teisinį reglamentavimą. Tiksliau, šiuo metu tiek bankroto, tiek ir restruktūrizavimo procesus reglamentuoja vienas bendras įstatymas – LR JANĮ, su kuriuo susipažinti galima čia.

Pagrindinis teisinio reguliavimo pakeitimo tikslas buvo sudaryti tokias sąlygas, kad kuo daugiau perspektyvių juridinių asmenų, turinčių finansinių sunkumų, pradėtų restruktūrizavimo procedūras, bei skatinti juridinius asmenis ir kreditorius ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Taip pat spartinti nemokumo procedūras, tobulinti nemokumo procesų dalyvių ginčų nagrinėjimo, bankroto administravimo išlaidų, turto pardavimo, duomenų teikimo ir kitų klausimų reguliavimą, ir taip sudaryti prielaidas tenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi.

Iki teisinio reguliavimo pakeitimo restruktūrizavimo galimybe įmonės dažnai nesinaudojo, o tais atvejais, kai naudojosi, sėkmingų restruktūrizavimo atvejų buvo labai mažai – daugeliu atvejų restruktūrizavimas baigdavosi bankrotu. O bankroto atvejais kreditorių reikalavimų patenkinimo procentas yra itin žemas – įprastai būdavo patenkinama tik apie 5 proc. antros ir trečios eilės kreditorių reikalavimų.

Siekiant pakeisti šias tendencijas buvo padaryti tokie pagrindiniai teisinio reguliavimo pakeitimai:

1. Įtvirtinta bendra ikiteisminė nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto) proceso iniciavimo tvarka ir naujas institutas – bendrovės ir jos kreditorių susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti. Toks susitarimas gali apimti reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimą, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymą, prievolės pakeitimą kita prievole ir kitas priemones.

Atsižvelgiant į tai galima pripažinti, kad šiuo metu egzistuoja privaloma derybų stadija ir nemokumo procesas gali būti pradedamas (išskyrus tam tikras išimtis) tik tuo atveju, jei bendrovė ir jos kreditoriai nesutaria dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti.

2. Išplėstos kreditorių teisių gynimo priemonės. Nemokumo procesą šiuo metu gali inicijuoti tiek pati bendrovė (jos vadovas), tiek ir jos kreditorius. Anksčiau kreditoriai galėjo inicijuoti tik bankroto procesą, o šiuo metu turi teisę inicijuoti ir restruktūrizavimo procesą.

3. Iš esmės pakeista juridinio asmens nemokumo samprata. Remiantis UNCITRAL Nemokumo teisės teisėkūros gairėmis ir kitų šalių patirtimi nemokumo sąvoka buvo apibrėžta pagal likvidumo testą – skolininko negalėjimą įvykdyti prievolių, ir pagal balanso testą – skolininko įsipareigojimai turi viršyti jo turto vertę.

Tiksliau, nemokumu dabar laikoma tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (LR JANĮ 2 str. 7 d.).

Taigi formaliai nemokumo sąvoka yra išplėsta ir nebeliko suvokimo, kad įmonė yra nemoki tik tada, kai juridinis asmuo nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tai lemia ir didesnę atsakomybę bendrovių vadovams, kurie turi pareigą inicijuoti nemokumo procesą, jeigu bendrovė tampa nemoki.

Didelis dėmesys, vertinant juridinio asmens mokumą, šiuo metu taip pat turėtų būti skiriamas juridinio asmens gyvybingumo bei finansinių sunkumų sampratoms:

  • Juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (LR JANĮ 2 str. 6 d.).
  • Juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (LR JANĮ 2 str. 5 d.).

Tiksliau, su finansiniais sunkumais susidūrusi įmonė turėtų būti pripažįstama nemokia ir jos atžvilgiu inicijuojama bankroto byla tik tada, kai ji yra negyvybinga (nebevykdo veiklos) ir nėra jokios realios tikimybės, kad ji galės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įvykdyti savo prievoles ateityje. Kita vertus, jeigu su finansiniais sunkumais susidūrusi įmonė yra gyvybinga bei egzistuoja reali tikimybė, kad ji galės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įvykdyti savo prievoles ateityje, jos atžvilgiu turėtų būti vykdomos restruktūrizavimo procedūros ar taikomos kitos priemonės mokumui atkurti. Juridinio asmens gyvybingumas turi būti įvertintas kiekvienu atveju individualiai.

4. Iš bankroto proceso galima pereiti į restruktūrizavimo procesą. LR JANĮ įtvirtina galimybę nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu kreditorių susirinkimo nutarimu būtų pritarta juridinio asmens restruktūrizavimo plano projektui.

5. Patobulintas nemokumo procesų dalyvių ginčų nagrinėjimo, bankroto administravimo išlaidų, turto pardavimo, duomenų teikimo ir kitų klausimų reguliavimas.

 

IŠVADOS. Pagrindiniai teisinio reguliavimo pakeitimai leidžia teigti, kad galiojantis teisinis reguliavimas skatina su finansiniais sunkumais susidūrusius juridinius asmenis derėtis su savo kreditoriais, o nepavykus pasiekti taikaus susitarimo – spręsti dėl restruktūrizavimo bylos pradėjimo. Prioritetas teikiamas restruktūrizavimo procesui: siekiama užtikrinti juridinio asmens, net ir turinčio laikinų finansinių sunkumų, veiklos tęstinumą, skatinama tiek nemokaus juridinio asmens prievolių vykdymo kreditoriams atkūrimą, tiek juridinio asmens bei jo kreditorių interesų derinimą.

Žinutė sėkmingai išsiųsta

Siųsti žinutę

    Siųsti

    Sėkmingai užsiprenumeravote naujienlaiškį

    Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį