Pirmą kartą aiškinamos riboto tinklo išimties taikymo sąlygos

Antroji mokėjimo direktyva (PSD2) buvo priimta prieš šešerius metus, joje buvo susiaurintas išimčių sąrašas, kada Direktyvos nuostatos nėra taikomos. Šią vasarą pagaliau sulaukėme Europos bankininkystės institucijos (angl. European Banking Authority arba EBA) gairių projekto dėl riboto tinklo išimties (angl. Limited network exclussion), numatytos PSD2 3(k) straipsnyje¹, aiškinimo. Šia išimtimi buvo itin plačiai naudotasi rinkoje siekiant išvengti mokėjimo paslaugų reguliavimo, todėl priimant PSD2 jos turinys buvo peržiūrėtas. Pavyzdžiui, į šią išimtį patenka parduotuvių leidžiamos kortelės, kuro kortelės ar viešojo transporto kortelės. Lietuvoje apie vykdomą veiklą, remiantis aptariama išimtimi viršijus nustatytą 1 mln. EUR apyvartą (tokio pranešimo reikalauja PSD2), yra pranešusios dvi įmonės – UAB „Palink Lietuva“ ir UAB „Neste Lietuva“.

PSD2 3(k) straipsnyje numatyta, kad PSD2 netaikoma paslaugoms, grindžiamoms konkrečiomis mokėjimo priemonėmis, kurias galima naudoti tik ribotai ir kurios atitinka vieną iš šių sąlygų:

1. priemonės, kuriomis suteikiama galimybė turėtojui įsigyti prekių arba paslaugų tik išleidėjo patalpose arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle pagal tiesioginį komercinį susitarimą su profesionaliu išleidėju;
2. priemonės, kurios gali būti naudojamos tik labai riboto asortimento prekėms arba paslaugoms įsigyti;
3. priemonės, kurios galioja tik vienoje valstybėje narėje, yra suteikiamos įmonės arba viešojo sektoriaus subjekto prašymu, kurias reguliuoja nacionalinė arba regioninė valdžios institucija, ir kurios naudojamos konkrečiais socialiniais arba mokesčių tikslais siekiant įsigyti konkrečių prekių ar paslaugų iš tiekėjų, turinčių komercinį susitarimą su išleidėju.

Šios riboto tinklo išimties sąlygos nėra iki galo aiškios (pvz., kas yra „labai ribotas asortimentas“?), todėl Gairių projekte EBA pateikia tam tikrus šių sąlygų išaiškinimus. Atkreipiame dėmesį į šiuos:

1. Riboto tinklo išimtis taikoma tik specifinėms mokėjimo priemonėms, kuriomis galima įsigyti tik labai riboto asortimento prekes ir paslaugas. Tai reiškia, kad įprastinė mokėjimo kortelė negali turėti dviejų funkcijų, pvz., būti atsiskaitymo priemone už bet kokias prekes ir paslaugas, kaip esame įpratę, ir taip pat būti panaudojama kaip parduotuvės dovanų kortelė.
2. Paslaugos teikėjui nėra draudžiama leisti kelias mokėjimo priemones, iš kurių kiekviena galėtų būti naudojama konkrečiame tinkle ir, jeigu tenkinamos visos riboto tinklo išimties sąlygos, paslaugos teikėjas gali remtis šia išimtimi. Pavyzdžiui, paslaugos teikėjas leidžia kelias skirtingas korteles skirtingų prekės ženklų parduotuvėms.
3. Mokėjimo priemonė gali būti papildyta, t. y. 100 EUR vertės parduotuvės kortelė vėl gali būti papildyta.
4. Yra keturi kriterijai, kuriuos nacionalinės priežiūros institucijos turi įvertinti nustatydamos, ar galima remtis riboto tinklo išimtimi (Gairių projekto 2.1 punktas). Taip pat nustatyti keli papildomi kriterijai, kuriais taip pat galima remtis (Gairių projekto 2.2 punktas).
5. Mokėjimo priemone, kuri suteikia teisę atsiskaityti fizinėse parduotuvės, negali būti naudojamasi atsiskaityti išleidėjo internetinėje parduotuvėje.

Iki spalio 15 d. galima teikti pastabas ir pasiūlymus EBA gairių projektui. Kai gairės bus priimtos – nacionalinės priežiūros institucijos privalės jomis vadovautis vertindamos, ar konkreti mokėjimo priemonė patenka į riboto tinklo išimtį.

***

¹ Ši PSD2 nuostata perkelta į Mokėjimų įstatymo 3 str. 5 d. 11 p.
Šis įstatymas nėra taikomas:
Paslaugoms, teikiamoms mokėjimo priemonėmis, kurias galima naudoti ribotai ir kurios atitinka vieną iš šių sąlygų: a) priemonės, kurias galima naudoti prekėms ar paslaugoms įsigyti tik jų išleidėjo naudojamose patalpose arba pagal tiesioginį komercinį susitarimą su profesionaliu išleidėju ribotame paslaugų teikėjų tinkle; b) priemonės, kurias galima naudoti tik labai riboto asortimento prekėms arba paslaugoms įsigyti; c) priemonės, kurios išleidžiamos socialiniais arba mokesčių tikslais ir naudojamos siekiant įsigyti konkrečių prekių ar paslaugų iš prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų, turinčių komercinį susitarimą su išleidėju. Šios priemonės suteikiamos įmonės, įstaigos arba viešojo administravimo įstaigos prašymu, jas reguliuoja valstybės arba savivaldybių institucija ar įstaiga ir jomis galima naudotis tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.