Silpna pinigų plovimo prevencija – žala reputacijai, milijoninės baudos ar net veiklos stabdymas

Kokios yra nepakankamo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo finansų įstaigose rizikos? Kas gali nutikti, jei dėl griežtų kontrolės sistemų nebuvimo finansų įstaiga taptų įtraukta į pinigų plovimo schemas? Aptarkime pagrindines rizikas ir jų pasekmes.

  • Įtraukimas į pinigų plovimo schemas

Visų pirma, nusikaltėliai gali kėsintis išnaudoti finansų įstaigą pinigų plovimo tikslais. Silpna vidaus kontrolė gali padaryti finansų įstaigą pažeidžiamą. Nusikaltėliai yra išradingi ir yra atradę daugybę sudėtingų pinigų plovimo būdų. Todėl tik griežtos bei tvirtos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, taip pat gilios pinigų plovimo prevencijos specialistų žinios gali užkirsti kelią pinigų plovimui. Tvirtų kontrolės priemonių ir vyresniosios vadovybės atsakomybės svarbą galima pailiustruoti nesenu Danijos banko „Danske Bank“ pavyzdžiu, kai paaiškėjo, kad 2007–2015 m. per banko Estijos filialą buvo atlikta įtartinų pervedimų už įspūdingą 200 mlrd. EUR sumą.

  • Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 2 dalį įmonė, dalyvaujanti pinigų plovimo schemoje gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą. Remiantis Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis, nuo 2015 m. iki 2019 m. pirmosios instancijos teismuose nagrinėtos 89 baudžiamosios bylos dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

Siekiant inkriminuoti nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo veiką, būtina įrodyti, kad pinigų plovimo nusikaltimas buvo įvykdytas žinant, jog pinigai ar turtas įgyti neteisėtai, bei siekiant įvykdyti nusikaltimą.

Kadangi juridinio asmens vardu sprendimus priima įmonės vadovybė, siekiant inkriminuoti nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą, būtina įrodyti, kad įmonės direktorius ar valdybos nariai žinojo, jog pinigai ar turtas įgyti neteisėtai, ir siekė nuslėpti tikrąją (neteisėtą) šių pinigų ar turto kilmę.

  • Civilinė įmonės vadovo atsakomybė

Jei finansų įstaigos vadovas nežinojo, kad įmone pasinaudota pinigų plovimo tikslais, tačiau konkretus darbuotojas dalyvavo šiame nusikaltime, baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma tam darbuotojui (jei įrodoma, kad jis įvykdė nusikaltimą), o ne įmonei. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalimi, įmonės vadovas gali būti patrauktas civilinėn atsakomybėn už netinkamą įmonės valdymą.

  • Administracinė įmonės ir vadovų atsakomybė

Jei finansų įstaiga pažeidžia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, ji taip pat gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn – remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo („Įstatymas“) 39 straipsnio 1 dalimi, reguliatorius (Lietuvos bankas) gali skirti baudą, siekiančią nuo 0,5 iki 5 procentų bendrųjų metinių įmonės pajamų, arba baudą nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų, atsižvelgdamas į pažeidimų sunkumą.

Įmonės vadovams gali tekti prisiimti asmeninę administracinę atsakomybę – vadovaujantis Įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi, finansų įstaigos vadovui už sistemingus Įstatymo pažeidimus gali būti skiriama bauda nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų.

  • Žala reputacijai

Finansų įstaigos reputacija taip pat gali nukentėti, jei naudojantis jos paslaugomis galimai vykdomas pinigų plovimas. Gera reputacija finansų įstaigai yra esminis momentas – ji gyvybiškai svarbi užmezgant korespondentinės bankininkystės santykius, išsilaikant konkurencinėje aplinkoje ir pritraukiant klientus. Čia galėtų būti panaudota analogija su „išdaužtų langų“ teorija. Remiantis šia teorija, neteisėto elgesio toleravimas skatina tolesnius nusikaltimus ir netvarką. Tad įmonės, kuria galima lengvai pasinaudoti plaunant pinigus, reputacija gali prisidėti prie tolesnio naudojimosi įmone nusikalstamais tikslais.

  • Licencijos praradimas

Dar viena rizika – tai rizika netekti licencijos teikti finansines paslaugas. Remiantis Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kai finansų įstaiga sistemingai pažeidžia šį Įstatymą, jai gali būti taikoma poveikio priemonė – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar laikinas jo galiojimo sustabdymas tol, kol tęsiamas šio Įstatymo pažeidimas. Praėjusiais metais panaikinta „Bruc Bond“, UAB mokėjimo įstaigos licencija už sistemingus ir šiurkščius įstatymų pažeidimus, ypač „susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų vertinimu, kliento ir kliento atstovo tapatybės nustatymu ir patvirtinimu, tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimu, darbuotojų tinkamu supažindinimu su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais“.

Papildoma rizika, galinti kilti dėl sugadintos reputacijos, finansinių nuostolių ir licencijos praradimo, – tai galimas įmonės akcijų kainos kritimas.

 

Mūsų patirtis