Su COVID-19 susijusios AML rizikos ir sukčiavimo būdai

Jau daugiau nei metus gyvename pasaulinės pandemijos sąlygomis. Turime pripažinti, kad pasaulis pasikeitė, bendravimas internetu ir darbas nuotoliniu būdu tapo mūsų kasdienybe. Pasikeitus realybei, pasikeitė ir su sukčiavimu bei pinigų plovimu susijusios grėsmės.

Finansinių veiksmų darbo grupė (Financial Action Task Force) 2020 m. gegužės mėnesį ir 2020 m. gruodžio mėnesį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių, susijusių su COVID-19, apžvalgose nurodė, kad pandeminė situacija pasaulyje padidino sukčiavimo apimtis. Seni, jau gerai žinomi sukčiavimo būdai įgavo naujas atmainas, pavyzdžiui, medicinos prekių, asmens apsaugos prekių padirbinėjimas, piktnaudžiavimas valstybės teikiamomis finansinės pagalbos priemonėmis.

Beveik visam mūsų gyvenimui persikėlus į virtualią erdvę, sukčiai ją išnaudojo savais tikslais, taikydami įvairius sukčiavimo būdus. Dalinamės jais, kad lengviau juos atpažintumėte ir tinkamai apsisaugotumėte.

Apsimetimas pareigūnais, tarnautojais. Tokiais atvejais nusikaltėliai susisiekia su asmenimis telefonu, elektroniniu paštu ir apsimeta bankų tarnautojais, bandydami gauti informaciją apie asmens sąskaitas. Kai kuriais atvejais apsimetama ligoninių darbuotojais, kurie teigia, kad asmens giminaitis serga ir guli ligoninėje, todėl yra reikalingas mokėjimas už gydymą. Sukčiai taip pat nurodo, kad yra mokesčių inspekcijos pareigūnai ir prašo pateikti asmeninę banko informaciją siekiant suteikti mokesčių lengvatą. Šie sukčiavimo atvejai yra tiesiogiai susiję su valstybių pastangomis palaikyti ekonomiką, suteikti dotacijas bei mokesčių lengvatas nukentėjusiems verslams. Sukčiai bando iš to pasipelnyti.

Prekių, įskaitant būtiniausias, padirbinėjimas. Kadangi medicinos prekių, asmens apsaugos priemonių paklausa padidėjo, padaugėjo ir internetinių sukčių, kurie tariamai prekiauja šiomis prekėmis. Nusikaltėliai teigia dirbantys įmonėse, labdaros organizacijose ir tarptautinėse organizacijose, kurios siūlo pirkti kaukes, testavimo rinkinius ir kitas prekes. Jie surenka pinigus iš pirkėjų, tačiau prekių nepristato arba atsiunčia padirbtas prekes. Taip pat yra siūlomi nelegalūs produktai, parduodami kaip „stebuklingi vaistai“ nuo COVID-19.

Lėšų rinkimas apsimetant labdaros organizacijomis. Tokiais atvejais nusikaltėliai apsimetinėja tarptautinėmis arba labdaros organizacijomis ir siunčia elektroninius laiškus, kuriuose prašoma aukoti su COVID-19 susijusioms lėšų rinkimo kampanijoms (tyrimams, aukoms ar naujiems produktams paremti). Šių elektroninių laiškų gavėjai yra prašomi pateikti savo kredito kortelių informaciją arba pervesti lėšas į nusikaltėlių sąskaitas.

Investicinis sukčiavimas. Ekonominė krizė kilusi dėl COVID-19 padidino investicinio sukčiavimo apimtis. Prasidėjo melagingos kampanijos, kuriose teigiama, kad tam tikrų bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama viešai, kuriami produktai ar teikiamos paslaugos gali užkirsti kelią aptikti, arba išgydyti COVID-19.

FATF savo apžvalgose nurodė, kad pagrindinės pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos, susijusios su COVID-19, yra tokios:

  • Nusikaltėliai bando „apeiti“ asmens tapatybės nustatymo procedūras, pasinaudodami sunkumais, kuriuos laikinai patiria finansų įstaigos, susidūrusios su nuotoliniu darbu ir dėl to galimai sumažėjusia vidine kontrole.
  • Padaugėjo bandymų išnaudoti nuotoliniu būdu teikiamas finansines paslaugas ir virtualias valiutas siekiant pervesti ir slėpti nusikalstamu būdu gautas lėšas.
  • Fiziniai ir juridiniai asmenys, siekdami nuslėpti tikrąją savo lėšų kilmę, bando išnaudoti ekonomikos skatinimo priemones ir nemokumo schemas.
  • Dėl finansinio nestabilumo baimės kai kurie asmenys išsiveda savo pinigus iš finansų įstaigų, o tai gali sukelti nereguliuojamo finansų sektoriaus veiklos apimtis, sudarančias naujas galimybes pinigų plovimui.
  • Bandoma piktnaudžiauti ir gauti finansinę paramą „apeinant“ standartines pirkimo procedūras, dėl ko auga korupcijos mastai ir atitinkamai pinigų plovimo rizikos.
  • Nusikaltėliai ir teroristai išnaudoja COVID-19 pandemiją ir su ja susijusį ekonominį nuosmukį steigdami besivystančiose šalyse naujus verslus. Šios bendrovės nusikalstamą veiklą vykdo grynaisiais pinigais, o siekdamos „legalizuoti“ gautas lėšas, internetinėje erdvėje apsimeta labdaros organizacijomis.

Rekomenduojame finansų įstaigoms, vertinančioms visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas, atsižvelgti į aukščiau nurodytą informaciją ir į rizikos vertinimą įtraukti joms aktualius punktus – su COVID-19 susijusias rizikas.

Mūsų patirtis