Valdymo funkcijų pavedimo atlikti kitam asmeniui teisinio reguliavimo analizė

Turbūt nė vienos įmonės, įskaitant ir valdymo įmones, vadovas negali pats priimti visų reikalingų sprendimų. Siekiant, kad įmonė veiktų našiai ir sėkmingai, neretai įmonės vadovas priima sprendimą pavesti arba, kitaip, deleguoti tam tikras funkcijas kitam asmeniui, turinčiam teisę teikti šias paslaugas („Įgaliotas asmuo“). Valdymo funkcijų delegavimas yra ypatingas tuo, kad jį detaliai reglamentuoja teisės aktai, priešingai nei, tarkime, Akcinių bendrovių įstatyme, kur numatyta, kad, pavyzdžiui, visuotinis akcininkų susirinkimas apskritai neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.

Bendri valdymo funkcijų perdavimui taikomi reikalavimai. Nepriklausomai nuo to, pagal kurį įstatymą veikia pati valdymo įmonė, valdymo funkcijų pavedimo atlikti Įgaliotam asmeniui bendros sąlygos yra šios:

  • tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę ir nepakenks investuotojų interesams;
  • valdymo įmonės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti Įgalioto asmens veiklą;
  • valdymo įmonė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti Įgaliotam asmeniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;
  • Įgaliotas asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias Įgaliotam asmeniui tinkamai atlikti nurodytas funkcijas;
  • steigimo dokumentuose nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti Įgaliotam asmeniui.

Siekiant, kad perdavus valdymo funkcijas jų kokybė nenukentėtų bei toliau atitiktų teisės aktų reikalavimus, valdymo įmonei numatytos pareigos prižiūrėti šių paslaugų kokybę bei stebėti, kaip šios funkcijos įgyvendinamos.

Naujai Lietuvos banko rengiamame Kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) veiklos kodekse numatyta išplėsti teisinį valdymo funkcijų perdavimo reguliavimą. Numatyta, kad valdymo įmonė turi parengti ir naudoti rašytines procedūras ir kriterijus, skirtus įvertinti, ar valdymo įmonės ir (ar) jos valdomo KIS patiriami kaštai, susiję su valdymo funkciją atliekančio asmens pritraukimu, jo paslaugų apmokėjimu ar kitokių santykių palaikymu, yra proporcingos gaunamai naudai ir siekiamiems tikslams.

Subjektai, kuriems gali būti perleistos valdymo funkcijos. Įdomu tai, kad tik Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme (KISĮ) numatyta galimybė dalį valdymo funkcijų perleisti kitai įmonei. Pažymėtina, kad tiek Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme (IISKISĮ), tiek Alternatyvių kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme (AKISVĮ) numatyta galimybė valdymo funkcijas perduoti ir fiziniam asmeniui, išskyrus esmines funkcijas, kurios bus aptariamos vėliau. Vienas iš tokių KISĮ reguliavimo argumentų, kad asmenims, veikiantiems paslaugų sutarties pagrindu, taikomi iš esmės tokie patys (analogiški) reikalavimai kaip ir valdymo įmonės darbuotojams, tačiau tai nereiškia, kad valdymo įmonė turi teisę pavesti dalį savo valdymo funkcijų kitam fiziniam asmeniui ir taip išvengti teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų valdymo funkcijų perdavimui, tad šių funkcijų negali vykdyti fiziniai asmenys.

Esminių valdymo funkcijų perdavimas. IISKISĮ ir AKISVĮ papildomai aptariama galimybė pavesti Įgaliotam asmeniui atlikti esmines valdymo funkcijas – investicinių priemonių portfelio valdymą, rizikos valdymą ir investicinių vienetų arba akcijų platinimą. Tiesa, šios esminės valdymo funkcijos gali būti pavestos atlikti tik kitai įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas. Seniau galiojusioje IISKISĮ redakcijoje (2018-06-15) valdymo funkcijos galėjo būti perduotos tik kitai valdymo įmonei.

AKISVĮ esminių funkcijų pavedimas yra reglamentuojamas detaliau ir griežčiau, t. y.:

  • valdymo įmonė turi pagrįsti savo funkcijų pavedimą objektyviomis priežastimis;
  • privalu įsitikinti, kad pavedimą priimsianti įmonė turi pakankamai išteklių atitinkamoms užduotims atlikti;
  • pavedimą priimsiančiai įmonei perduotą veiklą faktiškai vykdysiantys darbuotojai yra nepriekaištingos reputacijos, turi kvalifikaciją ir darbo patirties toje srityje, kurioje bus vykdomos pavedamos funkcijos;
  • investicinių priemonių portfelio arba rizikos valdymo funkcijų vykdymas gali būti pavedamas tik toms įmonėms, kurios turi licenciją arba yra įregistruotos turtui valdyti ir kurioms taikomi tokie patys veiklos reikalavimai.

AKISVĮ sureguliuotas ir tolimesnis esminių funkcijų perdavimas, o apie esminių valdymo funkcijų perdavimą KISĮ nėra užsiminta.

Išimtis. Svarbu žinoti, kas nebūtų laikoma valdymo funkcijų perdavimu – tai atvejai, kai, pavyzdžiui, priimant investicinį sprendimą pasitelkiami asmenys, kurių sprendimai ar nuomonė valdymo įmonei nėra privalomi. Šiais atvejais netaikomi reikalavimai, reglamentuojantys dalies funkcijų perdavimą.

Išanalizavus valdymo įmonių, veikiančių pagal KISĮ, IISKISĮ ir AKISVĮ, veiklą reglamentuojančius teisės aktus paaiškėja, kad valdymo funkcijų pavedimo atlikti kitam asmeniui reguliavimas, nors ir turi bendrų bruožų, tačiau taip pat ir skiriasi savo išsamumu.

Mūsų patirtis