Kur baigiasi asmeninė nuomonė ir prasideda paslėpta reklama?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) neseniai konstatavo pažeidimą įmonei, kurios darbuotojas savo asmeninėse socialinių tinklų paskyrose lygino konkurentus, pristatė darbovietės veiklą, jos kontaktus ir aktyviai kvietė naudotis jos paslaugomis. Tarnyba pripažino, kad tai buvo paslėpta reklama, nors darbuotojas atlygio už įrašus ir negavo.

Raminta Girtavičiūtė, vyr. teisininkė, konsultavusi verslus būtent šiuo klausimu, akcentuoja, kad riba tarp asmeninės komunikacijos, darbuotojų ambasadorystės ir reklamos socialiniuose tinkluose darosi vis mažiau aiški, todėl toks VVTAT sprendimas svarbus platesniam kontekstui, ne tik konkrečiai bylai.

Į ką verta atkreipti dėmesį:

• Reikia atskirti, kada tai tiesiog asmeninė patirtis („man patinka dirbti šioje įmonėje, nes…“) ir kada sistemingas paslaugų reklamavimas su raginimais kreiptis, kontaktais, konkurentų menkinimu.
• Vien tai, kad paskyra formaliai priklauso fiziniam asmeniui, savaime nereiškia, kad jos turinys yra asmeninė nuomonė. Jei paskyra iš esmės tapo įmonės reklamos įrankiu, vertinamas realus turinio pobūdis ir poveikis vartotojui.
• Vartotojas turi žinoti, kada mato reklamą, nes reklamai taikomi įvairūs teisės aktų reikalavimai – ji negali būti klaidinanti, o lyginamoji reklama turi atitikti objektyvumo ir kitus jai keliamus kriterijus.

Ramintos patarimas įmonėms – susitarti su komanda dėl aiškių komunikacijos socialiniuose tinkluose taisyklių ir jokiu būdu nepiktnaudžiauti darbuotoju kaip reklaminiu kanalu.

Visą straipsnį skaitykite vz.lt.