Dividendų apmokestinimas: ką turi įvertinti verslas 2026 m.?

Dividendai versle jau seniai nėra vien „premija akcininkams metų pabaigoje“. Tai strateginis pelno paskirstymo sprendimas, kuris lemia, kiek lėšų liks reinvesticijoms, kiek – akcininkų poreikiams ir kokią bendrą mokestinę naštą patirs grupė.

Nuo 2025 m. pelno mokesčio tarifas jau padidintas iki 16 proc., o nuo 2026 m. sausio 1 d. jis dar kyla iki 17 proc. Kartu įvedami progresiniai GPM tarifai, tačiau dividendams išsaugomas atskiras 15 proc. GPM tarifas – dividendų mokestis (jie neįtraukiami į progresinių ribų skaičiavimą). Tai reiškia, kad netinkamai suplanuotas pelno paskirstymas gali lemti ne tik didesnę bendrą mokestinę naštą, bet ir dvigubą apmokestinimą ar ginčus su VMI. Todėl dividendų politika 2026 m. ir vėliau tampa viena svarbiausių temų akcininkų ir vadovų darbotvarkėje.

Dividendų apmokestinimas Lietuvoje: pagrindiniai principai

Norint susiorientuoti, kaip veikia dividendų apmokestinimas, reikia matyti visą grandinę: įmonė uždirba pelną, nuo jo sumoka pelno mokestį, o vėliau akcininkui išmokėta suma apmokestinama kaip kapitalo pajamos. Lietuvos rezidento fizinio asmens gauti dividendai apmokestinami taikant 15 proc. GPM nuo dividendų – šį mokestį paprastai apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka pati dividendus išmokanti įmonė (žr. VMI paaiškinimą dėl dividendų apmokestinimo).

Tarptautinėse struktūrose dividendų mokesčiai priklauso ir nuo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių (DAIS). Jeigu dividendai gaunami iš užsienio bendrovės, jau ten sumokėtas mokestis gali būti įskaitomas, tačiau tik tuo atveju, jei laikomasi sutarčių ir pateikiami reikalingi dokumentai (pvz., FR0021 forma). Todėl net „paprastas“ dividendų išmokėjimas gali tapti daugiasluoksne mokestine situacija, jeigu įsitraukia kelios valstybės.

Dividendų apmokestinimas juridiniams asmenims: ne tik mokestis, bet ir atsakomybė

Kai dividendus gauna įmonė, galioja atskira dividendų apmokestinimo juridiniams asmenims logika. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 33 straipsnį, Lietuvos vieneto gauti dividendai iš kitų Lietuvos vienetų iš principo apmokestinami pelno mokesčiu. Tačiau yra viena kritiškai svarbi išimtis: jeigu įmonė ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukos valdo bent 10 proc. balsus suteikiančių akcijų, tokie dividendai gali būti laikomi neapmokestinamais ir neįtraukiami į pajamas.

Teisinė rizika prasideda ten, kur pelno paskirstymas atsiskiria nuo realių finansinių rezultatų. UAB, AB, holdingų struktūrose dividendų išmokėjimas turi būti pagrįstas patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis, laikomasi nuosavo kapitalo reikalavimų ir korporatyvinės valdysenos procedūrų. Neteisėtas pelno paskirstymas gali lemti vadovų ir akcininkų atsakomybę bei pareigą grąžinti gautas sumas. Todėl dividendų apmokestinimas juridiniams asmenims – tai mokesčių optimizavimo, teisingos struktūros ir asmeninės atsakomybės supratimo derinys.

Pelno mokesčio pokyčiai nuo 2026 m. ir jų įtaka dividendams

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvos pelno mokesčio tarifas didėja nuo 16 proc. iki 17 proc. (Finansų ministerijos informacija). Fizinio asmens gaunamiems dividendams ir toliau taikomas 15 proc. GPM tarifas – dividendų mokestis, tačiau bendra apmokestinimo grandinė tampa brangesnė: iš pradžių apmokestinamas įmonės pelnas 17 proc. tarifu, o po to – fizinio asmens kapitalo pajamos.

Tai turi kelias esmines pasekmes:

• įmonėms, mokančioms avansinį pelno mokestį, vertėtų įsivertinti, ar 2026 m. avansinį PM mokėti pagal ankstesnių metų rezultatus, ar pagal prognozuojamą pelną;
• planuojant dividendų išmokėjimo tvarką, tampa kritiška, kokiais metais uždirbamas ir paskirstomas pelnas (ypač, jei 2025–2026 m. planuojami netipiniai pardavimai ar didesnės investicijos);
• pelno mokesčio didėjimas stiprina motyvaciją peržiūrėti, ar įmonė išnaudoja PM lengvatas (MTEP, investicinius projektus, ilgalaikio turto atnaujinimą ir pan.).

Svarbu nepamiršti, kad apmokestinamas ne finansinis, o mokestinis pelnas – remiantis mokesčių teisės normomis. Dėl ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų, neleidžiamų atskaitymų ir neteisingai pritaikytų lengvatų VMI gali perskaičiuoti pelną ir netiesiogiai pakeisti faktinę dividendų apmokestinimo kainą. Tad klausimas verslui – ne tik koks tarifas, bet ir kokia bazė, nuo kurios jis skaičiuojamas.

Dividendų dvigubas apmokestinimas: kada rizika tampa reali?

Dvigubas apmokestinimas pasireiškia keliais lygiais. Pirmas – „klasikinis“: įmonė sumoka PM, o akcininkas fizinis asmuo – GPM nuo dividendų. Antras – kai dėl struktūros ar neteisingai suprastų tarptautinių taisyklių ta pati pajamų suma apmokestinama dviejose valstybėse. Pavyzdžiui, Lietuvos rezidentui įsteigus įmonę Estijoje ir gavus iš jos dividendų, Estijoje sumokamas pelno mokestis (22 proc.), o Lietuvoje VMI tai vertina kaip PM, todėl dar reikalauja sumokėti 15 proc. GPM. Galutinis rezultatas – didesnė našta, nei akcininkui būtų tekę mokėti iš Lietuvos įmonės.

Dvigubo apmokestinimo rizika išauga ir tada, kai dividendų išmokėjimo tvarka naudojama bandant „pigesniu būdu“ išsimokėti darbo užmokestį, premijas ar paskolas akcininkams. Tokiais atvejais VMI gali perklasifikuoti išmokas, pritaikyti socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas.

MB nario dividendai: dažniausios mokestinės klaidos

 MB nario dividendai – viena painiausių temų smulkiajame versle. Mažosios bendrijos teisiniu požiūriu neturi klasikinių dividendų, kaip UAB, tačiau praktikoje nariai taip vadina visus pelno išsiėmimus. Todėl atsiranda keli pavojai:

• painiojamos pelno išmokos, avansiniai atsiskaitymai ir asmeninės išlaidos;
• tikimasi, kad MB nario išmokoms bus taikomas toks pat 15 proc. dividendų mokestis, kaip UAB akcininkams;
• pamirštama, kad kai kurioms išmokoms gali būti taikomos socialinio draudimo įmokos ar kitoks apmokestinimo režimas.

MB lankstumas yra patrauklus, bet būtent čia VMI dažnai ieško mokesčių taupymo schemų. Jei MB nario dividendai nėra atidžiai struktūruoti, vėliau gali paaiškėti, kad mokesčių našta tapo didesnė, nei pasirinkus paprastesnę, bet skaidrią schemą.

Neapmokestinami dividendai: kada tai išimtis, o ne taisyklė?

Verslo aplinkoje dažnai sklando mitas, kad „protingai sutvarkius struktūrą“ dividendus visada galima išsimokėti be mokesčių. Realus reguliavimas rodo priešingai – neapmokestinami dividendai yra siaurai apibrėžta išimtis, o ne taisyklė. Tipinis pavyzdys – dalyvavimo išimtis pagal Pelno mokesčio įstatymo 33 str.: ilgesnį laiką valdant reikšmingą akcijų paketą, dividendai tarp juridinių asmenų gali būti neapmokestinami pelno mokesčiu. Tačiau tai nereiškia, kad akcininkui fiziniam asmeniui vėliau nebus taikomas 15 proc. GPM nuo dividendų.

Tarptautiniu mastu tam tikrais atvejais užsienyje gali būti taikomas sumažintas ar nulinis dividendų mokestis, jei tenkinamos DAIS sąlygos ir pateikiami dokumentai. Tačiau tai nėra „magija“, o kruopštaus planavimo ir įrodymų rezultatas. Todėl kuriant dividendų išmokėjimo tvarką verta remtis ne pažadais „mokesčių išvengti“, o aiškiais įstatymais, teismų praktika ir profesionalia mokesčių teisės ekspertų pagalba.

Dabartinė pelno paskirstymo schema kelia daugiau klausimų nei atsakymų? „Motieka ir Audzevičius“ teisės ekspertų komanda gali padėti įvertinti galimas rizikas, koreguoti struktūrą ir parengti sprendimus taip, kad jie ne tik atitiktų verslo poreikius, bet ir suteiktų daugiau aiškumo bei užtikrintumo bendraujant su mokesčių administratoriumi.