Mokesčių reforma 2026: svarbiausi pakeitimai verslui ir gyventojams

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje iš esmės pasikeitė gyventojų ir verslo apmokestinimas – nuo darbo užmokesčio ir individualios veiklos iki nekilnojamojo turto, PVM ir net saldintų gėrimų.

Reformos tikslai – daugiau teisingumo, didesnis gynybos finansavimas ir mažesnė šešėlio erdvė – ambicingi, tačiau kartu reiškiantys ir didesnę mokestinę naštą daliai gyventojų bei verslui. Ką jau dabar turėtų įsivertinti tiek įmonių vadovai, tiek gyventojai, planuojantys pajamas, investicijas ar naujus projektus?

Ką keičia mokesčių reforma 2026?

Nuo šių metų galiojanti mokesčių reforma iš esmės pakeitė iki tol nusistovėjusią mokesčių sistemą: įvesta vieninga gyventojų pajamų sumavimo ir progresinio GPM schema, padidintas standartinis pelno mokesčio tarifas, iš esmės pakeista nekilnojamojo turto mokesčio tvarka, peržiūrėti PVM tarifai ir lengvatos, taip pat atsirado nauji mokesčiai – įskaitant cukraus mokestį (akcizą saldintiems nealkoholiniams gėrimams) ir saugumo įnašą nuo ne gyvybės draudimo įmokų. Dalis iš šių šaltinių gaunamų pajamų nukreipiama į Valstybės gynybos fondą ir prisideda prie ilgalaikio gynybos finansavimo.

Tokie pokyčiai vienu metu veikia ir gyventojų vartojimo galimybes, ir verslo konkurencingumą, todėl planuoti mokesčius remiantis ankstesnėmis taisyklėmis tampa rizikinga.

Oficialius Seimo priimtų mokesčių įstatymų pakeitimus ir jų apžvalgą skelbia Finansų ministerija: Seimo priimti mokesčių įstatymų pakeitimai.

GPM nuo 2026: progresinis modelis ir pajamų sumavimas

Gyventojų pajamų apmokestinimas – vienas jautriausių reformos elementų. GPM pakeitimai reiškia, kad nebėra vieno tarifo beveik visoms apmokestinamoms pajamoms – vietoje to veikia trijų laiptelių progresinis GPM.

Pagal naują modelį GPM nuo 2026 skaičiuojamas taip:

• 20 % tarifas taikomas pajamų daliai iki 36 VDU (apie 83 000 EUR per metus);
• 25 % – pajamų daliai nuo 36 iki 60 VDU (nuo ~83 000 iki 138 000 EUR);
• 32 % – daliai virš 60 VDU.

Svarbu tai, kad į bendrą progresinio apmokestinimo bazę patenka: darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos, nuoma, autoriniai atlyginimai, tantjemos ir dalis turto pardavimo pajamų. Dividendams, daliai investicinių pajamų  ir toliau taikomas atskiras, dažnai palankesnis reguliavimas (pvz., 15 % tarifas dividendams, ilgai išlaikytoms akcijoms ir pan.).

Dar viena svarbi kryptis –  darbdavio mokamos savanoriško sveikatos draudimo įmokoms, viršijančios 350 EUR per metus laikomos pajamomis natūra ir apmokestinamos kaip darbo užmokestis.

Dėl progresinių tarifų ir pajamų sumavimo vienam asmeniui tampa kritiškai svarbu įsivertinti, kaip skirtingi pajamų šaltiniai „susideda“ metų pabaigoje – ypač jei kartu gaunamas darbo užmokestis, nuomos pajamos ir išmokos pagal civilines ar autorines sutartis. Daugiau apie GPM struktūrą ir rizikas verslui: GPM tarifų didinimas ir NPD taikymo pokyčiai – kaip tai gali paveikti verslus?

Daugiau oficialios informacijos apie gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus nuo 2026 m. skelbia VMI: Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai nuo 2026 m.

Individualios veiklos pagal pažymą mokesčiai: kada ribą peržengia „lankstumas“?

Naujoje sistemoje savarankiškai dirbantys asmenys patiria dvigubą poveikį – pasikeitė ir tarifai, ir ribos, kada pereinama į progresinį apmokestinimą. Būtent todėl individualios veiklos pagal pažymą mokesčiai nuo 2026 m. reikalauja atidesnio planavimo.

Esminiai principai:

• iki 20 000 EUR pelno – taikomas 5 % GPM;
• tarp ~20 000 ir 42 500 EUR – tarifas palaipsniui didėja nuo 5 % iki 20 %, taikant mokesčio kredito formulę;
• virš 42 500 EUR pelno – pajamos iš individualios veiklos “įkrenta” į bendrą progresinį GPM „krepšelį“ ir apmokestinamos 20/25/32 % tarifais, priklausomai nuo bendros metinių pajamų sumos.

Kartu pakilo ir verslo liudijimo pajamų riba – fiksuotas mokestis taikomas iki 50 000 EUR, o viršijanti dalis apmokestinama kaip individuali veikla pagal pažymą. Tai reiškia, kad veiklos forma (verslo liudijimas, individuali veikla, MB ar UAB) tampa ne tik administraciniu, bet ir labai konkrečiu finansiniu pasirinkimu.

Svarbiausias klausimas, į kurį verta sau atsakyti, – ar jūsų veiklos mastas ir augimo planai labiau primena papildomą užsiėmimą, ar jau artėja prie visiškai struktūruotos įmonės. Nuo šio atsakymo tiesiogiai priklausys jūsų mokestinė našta per artimiausius kelerius metus.

Pelno mokestis 2026: didesnis tarifas, bet ir daugiau planavimo įrankių

Verslui vienas svarbiausių reformos elementų – pelno mokestis. Standartinis pelno mokestis 2026 metais padidėjo nuo 16 % iki 17 %, o mažoms įmonėms lengvatinis tarifas – nuo 6 % iki 7 %. Taigi, pats pelno mokesčio tarifas didėja, tačiau kartu atsirado ir naujų lengvatų bei ribojimų.

Pagrindiniai pokyčiai:

• naujai registruotoms mažoms įmonėms taikomas 0 % tarifas pirmaisiais dviem mokestiniais laikotarpiais (jei pajamos neviršija 300 000 EUR ir akcininkai – fiziniai asmenys);
• įvesta „momentinio“ ilgalaikio turto nusidėvėjimo galimybė tam tikroms turto grupėms – tai leidžia iš karto atskaityti visą turto įsigijimo kainą ir taip teigiamai paveikti pinigų srautus;
• nuostolių perkėlimas tiek reorganizavimo, tiek grupės viduje ribojamas – galima atskaityti tik iki 70 % apmokestinamųjų pajamų per metus.

Praktikoje tai reiškia, kad pelno mokesčio tarifas didesnis, bet „įrankių dėžutė“ taip pat išplėsta. Verslui svarbu kruopščiai modeliuoti investicijas (ypač į IT, įrenginius, transportą), grupės struktūros pertvarkymus ir dividendų politiką. Apie dividendų apmokestinimą daugiau skaitykite: Dividendų apmokestinimas: ką turi įvertinti verslas 2026 m.?

Su pelno mokesčio pakeitimais nuo 2026 m. detaliai galima susipažinti VMI parengtoje informacijoje: Pelno mokesčio pakeitimai nuo 2026 m.

NT mokestis nuo 2026: pagrindinis būstas ir investicinis turtas

Nauji NT mokesčio pakeitimai ypač aktualūs tiems, kurie turi daugiau nei vieną objektą arba didelės vertės būstą. Nuo šiol aiškiai atskiriamas pagrindinis gyvenamasis būstas ir kitas nekomercinis turtas, o NT mokesčio tarifas tampa progresinis.

Pagrindiniam būstui NT mokestis taikomas tik tada, kai jo vertė viršija:

• 450 000 EUR – vienam savininkui;
• 900 000 EUR – dviem bendrasavininkiams.

Šią vertę viršijanti dalis apmokestinama savivaldybių nustatytu tarifu nuo 0,1 % iki 1 %. Jei savivaldybė tarifo nenustato, galioja 0,1 %.

Kitiems nekomerciniams objektams (sodams, garažams, antram būstui ir pan.) nekilnojamojo turto mokestis taikomas progresiškai:

• iki 50 000 EUR – 0 %;
• 50 001–200 000 EUR – 0,2 %;
• 200 001–400 000 EUR – 0,4 %;
• 400 001–600 000 EUR – 0,6 %;
• 600 001–1 000 000 EUR – 0,8 %;
• daugiau nei 1 000 000 EUR – 1 %.

Komerciniam turtui taikomas savivaldybės nustatomas 0,5–3 % tarifas ir papildoma 0,2 % dedamoji Gynybos fondui. Dalis surenkamo NT mokesčio nuo 2026-ųjų (ypač nuo kito nekomercinio turto) taip pat nukreipiama gynybos finansavimui.

Svarbu tai, kad mokesčių administratorius gyventojams pats parengia NT mokesčio deklaracijas, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos stebėti turto vertinimą ir savivaldybės nustatytą tarifą.

PVM pakeitimai ir lengvatinis PVM tarifas: kas brangsta, o kas pinga?

PVM apmokestinimo srityje keičiami ne tik tarifai, bet ir pati lengvatinių tarifų taikymo struktūra. Nuo šiol veikia du lengvatiniai tarifai – 5 % ir 12 %, todėl PVM pakeitimai paliečia tiek kultūros ir turizmo sektorius, tiek leidybą ir energetiką.

PVM 2026 metų struktūra:

• lengvatinis PVM tarifas 12 % taikomas apgyvendinimo paslaugoms, keleivių vežimui ir kultūros renginiams;
• 5 % tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (tiek spausdintiems, tiek elektroniniams);
• šildymui, malkoms ir karštam vandeniui nebetaikomas 9 % tarifas – pereita prie standartinio 21 % PVM.

Šie PVM pakeitimai turi tiesioginį poveikį galutinėms kainoms ir maržoms. Turizmo, viešbučių ir renginių sektoriui svarbu iš anksto perskaičiuoti kainodarą ir įsivertinti, kaip lengvatos naudą paskirstyti tarp vartotojų ir verslo. Išsamiau apie PVM reformą informaciją skelbia VMI: Pridėtinės vertės mokesčių pakeitimai nuo 2026 m.

Cukraus mokestis (akcizas cukrui) ir saugumo įnašas: nauji mokesčiai gynybai ir sveikatai

Atskiras reformos blokas – nauji mokesčiai, susiję su visuomenės sveikata ir gynybos finansavimu. Nuo 2026 m. įvestas cukraus mokestis – akcizas cukrui taikomas saldintiems nealkoholiniams gėrimams, kai pridėtinių cukrų kiekis viršija nustatytą ribą. Tai reiškia, kad šis cukraus mokestis tampa svarbiu kaštų elementu gėrimų gamintojams, importuotojams ir prekybininkams.

Be to, įsigaliojo naujas 10 % saugumo įnašas nuo ne gyvybės draudimo įmokų (pvz., turto, kelionių draudimo), išskyrus tam tikrus privalomosios civilinės atsakomybės atvejus. Įnašą administruoja draudimo bendrovės, o surinktos lėšos keliauja tiesiai į Valstybės gynybos fondą kartu su dalimi GPM, PM, akcizų ir NT mokesčio pajamų.

Šie nauji mokesčiai yra daugiau nei tik papildoma eilutė sąnaudų skaičiuoklėje – jie rodo ilgalaikę valstybės kryptį: gynybos ir sveikatos politikos finansavimas bus vis labiau siejamas su vartojimo ir rizikos pasidalijimu.

Kaip pasiruošti: praktiniai žingsniai verslui ir gyventojams

Apibendrinant, 2026 m. mokesčių reforma nėra tik keli procentai prie tarifo – tai sisteminis perėjimas prie progresyvesnio apmokestinimo, platesnio pajamų sumavimo ir naujų mokesčių šaltinių gynybai bei sveikatos politikai.

Ką verta padaryti dabar:

• gyventojams – suskaičiuoti prognozuojamas metines pajamas iš skirtingų šaltinių ir įvertinti, kada įsijungia aukštesni GPM laipteliai;
• savarankiškai dirbantiems – peržiūrėti veiklos formą, pajamas ir sąnaudų struktūrą, kad GPM pakeitimai ir individualios veiklos pagal pažymą mokesčiai nepastebimai „nesuvalgytų“ pelno;
• įmonėms – modeliuoti investicijų, grupės restruktūrizavimo ir dividendų sprendimus, atsižvelgiant į naują pelno mokesčio režimą ir PVM pakeitimų poveikį kainodarai;
• NT savininkams – įvertinti turto portfelį, NT mokesčio pakeitimų įtaką pinigų srautams ir galimą poreikį pertvarkyti nuosavybės struktūrą.

Verslui, norinčiam įsivertinti savo situaciją ir pasirinkti tinkamiausius sprendimus pagal naują mokestinę aplinką, „Motieka ir Audzevičius“ mokesčių teisės ekspertai gali padėti atlikti tiek teisinį, tiek finansinį scenarijų modeliavimą.

Mokesčių sistema ir toliau keisis, todėl pagrindinis klausimas nėra „ar reforma patinka“, o „kiek sąmoningai išnaudojame jos suteikiamas galimybes ir kaip valdome rizikas“ – tiek verslo, tiek asmeninių finansų lygmenyje.

Jūsų patogumui pateikiame sutrumpintą pagrindinių mokestinių pakeitimų sąrašą.