ES sveikatos teisė COVID-19 kontekste

Europos Sąjungoje sparčiai plintant COVID-19 infekcijai bei didėjant įtampai dėl asmens apsaugos priemonių (AAP) ir medicinos priemonių (MP) prieinamumo vidaus rinkoje, skubių reguliacinių veiksmų š. m. kovo mėnesį ėmėsi ne tik ES valstybės narės, bet ir Europos Komisija. Pastaroji ėmėsi aktyvaus lyderės vaidmens priimant bei siūlant naujas Europos Sąjungos mastu koordinuotas priemones kovoje su COVID-19 infekcija.

Prie esminių reguliavimo pokyčių pandemijos akivaizdoje galima priskirti:

• galimybę sudaryti pirkimo sutartis neskelbiamų derybų būdu, jei tenkinamos visos būtinosios tam sąlygos;
• AAP eksporto draudimą į trečiąsias šalis (už Europos Sąjungos ribų) be atskiro eksporto leidimo;
• supaprastintus AAP ir MP atitikties vertinimo bei rinkos priežiūros procedūrų reikalavimus (patekimo į rinką reikalavimus);
• galimybę apriboti tiesiogines užsienio investicijas iš trečiųjų šalių, jei identifikuojamas pavojus, kad šiomis investicijomis bus bandoma daryti neigiamą įtaką Europos Sąjungos pajėgumui tenkinti savo piliečių su sveikata susijusius poreikius.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į reguliavimo pokyčius, susijusius su ES fondų atvėrimu mažųjų ir vidutinių įmonių apyvartinio kapitalo finansavimui, rescEU rezervo pajėgumų didinimu bei galimu Medicinos priemonių reglamento ((ES) 2017/745) taikymo pradžios datos nukėlimu.

Su detaliais ES reguliavimo pokyčiais bei taikytina teisine atsakomybe už atitinkamų reikalavimų nesilaikymą pandemijos metu galite susipažint mūsų teisininkų parengtoje apžvalgoje.