Slapukus mes naudojame siekdami pagerinti jūsų naršymo patirtį bei savo svetainės veikimą, taip pat įvertinti naudojimosi mūsų svetaine įpročius.
Slapukais vadinami nedideli tekstiniai failai, kurie yra laikinai įrašomi jūsų įrenginio standžiajame diske. Slapukai leidžia interneto svetainei atpažinti jos lankytoją per kitus apsilankymus joje, išsaugoti asmens naršymo istoriją, parinktis, pritaikyti turinį, pagreitina paiešką svetainėje, padeda efektyviau bei saugiau naudotis svetaine, tinkamai pateikti jos turinį bei pritaikyti jį prie lankytojų naršymo įpročių. Kitaip tariant, slapukai leidžia interneto svetainėms suteikti naudotojų poreikiams geriau pritaikytas paslaugas. Todėl slapukus naudoja dauguma interneto svetainių.
Dažniausiai slapukai jūsų, kaip svetainės lankytojo, tiesiogiai neidentifikuoja, tačiau pasitelkiant slapukus jūsų patirtis internete gali būti labiau suasmeninta.
vasario 22, 2024 / Mokesčiai ir mokestiniai ginčai
Investicinio projekto lengvata = plačios galimybės verslui

Nuo 2008 metų pabaigos Lietuvoje pradėta taikyti pelno mokesčio lengvata verslams, vykdantiems investicinius projektus („IP“). Šios lengvatos („IP lengvata“) tikslas yra skatinti investuoti uždirbtą pelną į technologijų sektorių ir taip didinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje.
IP lengvatos esmė – patirtos išlaidos gali sumažinti pelną iš karto, o ne dalimis per kelis metus, kaip įprasta.
Bendrovė gali iš karto sumažinti savo apmokestinamąjį pelną išlaidomis, kurias tą mokestinį laikotarpį patiria vykdydama IP. Nėra apribojimų sumažinamo pelno dydžiui, t.y. bendrovė gali sumažinti 100 % savo pelno. Jeigu bendrovės IP išlaidos yra didesnės nei einamųjų metų pelnas, t.y. patiriamas nuostolis, jis gali būti perkeliamas į vėlesnius metus neribotą laiką. Taip perkeltais nuostoliais ir vėliau galima susimažinti pelną visu 100 %.
Šiame straipsnyje pateikiame gaires, padedančias geriau perprasti IP lengvatos galimybes ir šios lengvatos naudą verslo subjektams.
1. Investicinis projektas. Kas tai?
Investicinis projektas – projektas, kurio imamasi tikintis gauti teigiamą investicinę grąžą ateityje panaudojus išteklius dabar.
IP gali būti skirstomi į atitinkamas rūšis. Rūšys priklauso nuo to, kokio pobūdžio turtą verslo subjektas nori modernizuoti.
IP rūšys:
- Kapitalo investiciniai projektai – susiję su materialaus turto įsigijimu (pvz., pastatų, žemės ir pan.). Esminis tikslas vykdant šiuos projektus yra sukurti ilgalaikę ekonominę vertę įmonei.
- Veiklos investiciniai projektai – siejami su nematerialaus turto įsigijimu (pvz., autorių teisių, patentų ir pan.). Pagrindinis šio projekto tikslas yra sukurti trumpalaikę ekonominę vertę įmonei.
2. Sąlygos, kurios taikomos subjektams, norintiems pasinaudoti IP lengvata.
- IP turi būti skirtas šiems tikslams įgyvendinti:
-
- gaminti naujus, papildomus produktus arba teikti paslaugas;
- didinti gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumą;
- diegti naują gamybos (ar paslaugų teikimo) procesą;
- iš esmės keisti esamą procesą (jo dalį);
- diegti tarptautiniais išradimų patentais apsaugotas technologijas.
- Turtas įsigyjamas vykdant IP turi būti priskirtas vienai iš šių grupių:
-
- mašinos, įrengimai;
- įrenginiai;
- kompiuterinė technika ir ryšių priemonės;
- programinė įranga.
- Krovininiai automobiliai, priekabos, puspriekabės ir autobusai turi būti ne seniau pagaminti nei prieš penkerius metus ir apmokestinamasis pelnas dėl jų įsigijimo gali būti sumažinamas ne didesne kaip 300 tūkst. eurų suma.
- Įsigytas turtas turi būti nenaudotas – tam įmonė turi pasirūpinti įrodymais, grindžiančiais nesinaudojimo turtu faktą (pvz., įrenginio pasu, sertifikatu, brėžiniais ir pan.).
- Įsigytas turtas turi būti pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus – laikas pradedamas skaičiuoti nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios.
- Įmonės turi teisingai apskaičiuoti lengvatos sumą – itin svarbu yra įvertinti, iš kokių lėšų įsigytas turtas. Turtas turi būti įsigytas iš nuosavų arba skolintų lėšų, tačiau nesinaudojant valstybės pinigų fondų, savivaldybės fondų, ES ir kitų fondų lėšomis.
- Turimas turtas įmonei turi teikti naudą ne trumpiau kaip trejus metus.
Teismų praktikoje jau yra naudingų išaiškinimų apie IP lengvatos taikymo sąlygas. 2013 m. byloje įmonei nebuvo leista pasinaudoti IP lengvata, nes ji hidroelektrinės modernizavimo metu įsigijo nenaują naudotą, nors ir efektyvesnį turbinos modelį.
LVAT skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad:
- Dalis įsigyto turto neatitinka IP sąvokos. Pasak Teismo, dalis investicijų, skirtų vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nelaikomos IP.
- LVAT pripažino, kad mokesčio lengvatos sąvokos negali būti aiškinamos plečiamai.
- Investicijos pagrįstai neatitinka IP lengvatos taikymo sąlygų. Pareiškėja pasinaudojo IP lengvata turėdama tikslą didinti hidroelektrinės našumą, įdiegti naujus mechanizmus tokiam našumui pasiekti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, pasinaudodama IP lengvata, įsigijo tik konsultavimo ir teisines paslaugas, kas nėra priskiriama įrangos naujumo ir našumo didinimui.
Taigi pastebima, kad tiek mokesčių administratorius, tiek teismai vertina gan griežtai, ar verslo subjektas pagrįstai pretenduoja į šią mokestinę lengvatą.
3. IP lengvatos nauda verslo subjektams.
Iki 2018 mokestinių metų už kiekvienus mokestinius metus apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas galėjo būti sumažintas iki 50 proc., o nuo 2018 metų – net iki 100 proc.
Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik išlaidomis, patirtomis nuo 2009 mokestinių metų iki 2028 m. gruodžio 31 d., – nuo tada, kada pradėta taikytu IP lengvata. 2023 m. gruodžio 5 d. Seimas pratęsė IP lengvatos taikymą dar 5 metams, t. y. iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Taigi šia lengvata sudaromos visos sąlygos verslui visapusiškai augti tiek technologiniu, tiek ekonominiu požiūriu.
4. Subjektai, galintys ar negalintys pasinaudoti IP lengvata.
Šia mokestine lengvata gali pasinaudoti visos gamybos ir paslaugų bendrovės, kurios investuoja į ilgalaikį turtą ir moka pelno mokestį.
IP lengvata pasinaudoti negali fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, kadangi šie asmenys moka gyventojų pajamų, o ne pelno mokestį.
5. Dažniausiai pasitaikančios klaidos.
Planuojant pasinaudoti IP lengvata, būtina apgalvoti, kokios yra įmonės finansinės galimybės, kokie parankiausi finansavimo keliai, per kiek laiko investicijos atsipirks ir koks tolimesnis planas, jeigu taip nenutiks.
Atkreipiame dėmesį, kad atliekant tam tikrus žingsnius siekiant šios mokestinės lengvatos, verslo subjektai neretai padaro klaidų, kurios gali lemti, ar IP lengvata bus suteikta, ar ne.
Pateikiame dažniausiai pasitaikančių klaidų sąrašą:
- Dažnai verslo subjektai nori gauti IP lengvatą, nors verčiasi patalpų ar kitų technologinių sprendimų nuoma – mokesčių administratorius yra išaiškinęs, kad nuomos veiklai IP lengvata netaikoma.
- Siekiamas įsigyti turtas neatitinka vienos iš turto grupių: mašinos, įrengimai; įrenginiai; kompiuterinė technika ir ryšių priemonės; programinė įranga (PMĮ 1 priedėlis).
- Norint gauti IP lengvatą, subjektas neatitinka bent vieno įstatyme nurodyto tikslo:
-
- Gaminti naujus, papildomus produktus arba teikti paslaugas.
- Didinti gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumą.
- Diegti naują gamybos (ar paslaugų teikimo) procesą.
- Iš esmės keisti esamą procesą (jo dalį).
- Diegti tarptautiniais išradimų patentais apsaugotas technologijas.
- IP lengvata pasinaudojama, kuomet siekiama senąjį turtą pakeisti analogišku nauju – norint gauti lengvatą privalomas naujumo elementas (pvz., diegti naujas technologijas, kad būtų padidintas gamybos našumas).
- Modernizuojamas ne nuosavybės teisėmis įmonei priklausantis turtas – šia lengvata galima atnaujinti tik verslo subjektui priklausantį turtą arba turtą, kuris numojamas ar lizinguojamas su numatytu nuosavybės perdavimu ateityje.