Kvepalų kopijos – ar atsakomybė pagal įstatymus, ar tik moralinė dilema?

Kvepalų pasaulyje kopijos ir analogai nėra naujiena. Tačiau ar kada susimąstėte, kur yra riba tarp įkvėpimo ir klastotės?

Panašus kvapas, beveik identiškas buteliukas, etiketė ir net pavadinimas – viskas primena originalą. Skiriasi tik kaina.

„Tikriausiai tik nedidelė vartotojų dalis prekių kopijas įsigyja nesuprasdami, kad perka kopiją. Didesnė dalis sąmoningai ją renkasi, prioritetą teikdami kainai, o ne kokybei“, – sako teisininkė Raminta Girtavičiūtė.

Daugiausiai prie savo prekių ženklo apsaugos ir įvairių kopijų platinimo stabdymo gali prisidėti pats to ženklo savininkas. Jis turi teisę uždrausti be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti tapatų ar klaidinamai panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms ir kt.

Tuo atveju, jei yra skleidžiama nukopijuotos prekės ar analogo reklama, į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą gali kreiptis ne tik prekių ženklų savininkai, bet visi fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių interesai galėjo būti pažeisti pateikiant klaidinančią reklamą. Vienas iš atvejų, kai interesai gali būti pažeisti – suklaidinus vartotoją.

„Tuomet, kai yra reklamuojamas produktas, kuris panašus į kito gamintojo produktą ir reklamuotojas siekia sąmoningai suklaidinti vartotojus, kad produktą pagamino būtent tas kitas gamintojas, būtų preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti ir atitinkamai nesąžininga“, – aiškino R. Girtavičiūtė.

Visą straipsnį kviečiame skaityti delfi.lt.