Saulės energetikos apmokestinimo peripetijos

Sparčiai populiarėjant saulės elektrinėms netyla diskusijos, kaip turėtų būti apmokestinamas parduotas pagamintos elektros energijos perteklius įvedus net billing atsiskaitymo tvarką.

Advokatas Mantas Juozaitis mano, kad šiuo metu teisingiausias ir lengviausias administruoti būdas būtų apmokestinti tik tą sumą, kurią, pasibaigus 2 metų apskaitos laikotarpiui, gyventojas gautų pinigais iš savo elektros tiekėjo.

„Jeigu būtų apmokestinama kiekviena gyventojo parduota kWh elektros tiekėjui, teisingumo būtų daug mažiau, nes tektų sumokėti ir už tą energiją, kurią vėliau tamsiuoju laikotarpiu žmogus atpirktų atgal iš tiekėjo“, – aiškina teisininkas.

Jei bus stebima tendencija, kad elektros kaupikliai naudojami ne tik savo poreikiams, bet ir siekiant uždirbti iš elektros kainų skirtumo skirtingu paros metu, galima būtų taikyti analogiją su nekilnojamojo turto nuoma, kai galima mokėti GPM nuo gautų pajamų, neregistruojant individualios veiklos ir neimant verslo liudijimo.

Mokesčių ekspertas siūlo gerai apsvarstyti, ar išvis reikia apmokestinti saulės elektrinės gaunamą elektros perteklių.

„Galbūt nusprendus apmokestinti tokias pajamas, reikėtų įvesti neapmokestinamąjį minimumą, kad bent jau tie, kuriems dėl laikinų vartojimo pasikeitimų ar kitų priežasčių kažkuriuo laikotarpiu susidarė didesnis energijos perteklius, nereiktų mokėti didelių sumų“, – siūlo ekspertas.

Išsami ekspertų diskusija – „Verslo žinių“ straipsnyje.