Skaitmeninio pasaulio šerifas – Skaitmeninių paslaugų aktas. Kokių naujovių galime tikėtis?

Europos Parlamento narė Christel Schaldemose yra pasakiusi, kad „skaitmeninis pasaulis tapo laukiniais vakarais, kuriuose taisykles nustato didžiausi ir stipriausi“. Su tuo būtų sunku nesutikti. Turbūt kiekvienas iš mūsų vienaip ar kitaip esame susidūrę su nelegaliu turiniu internete: galbūt tai buvo internetinėje parduotuvėje parduodamos garsių prekės ženklų klastotės, gal nelegaliai platinami filmai, o galbūt tiesiogiai socialiniuose tinkluose transliuojama neteisėta veika ar skleidžiama dezinformacija.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba nusprendė užkirsti tam kelią ir priėmė Skaitmeninių paslaugų aktą, kuris įsigaliojo vasario 17 dieną. Skaitmeninių paslaugų aktas vaizdingai apibūdintas kaip šerifas skaitmeniniame laukinių vakarų pasaulyje. Taigi, kokias naujoves atnešė naujasis reguliavimas?

Kas turi laikytis naujų taisyklių?

Įpareigojimai yra taikomi tarpininkavimo paslaugų teikėjams. Greičiausiai sąvoka „tarpininkavimo paslaugos“ jums nieko nesako. Todėl paanalizuokime detaliau, ar jūs teikiate tarpininkavimo paslaugas, ar ne.

Skaitmeninių paslaugų aktas yra taikomas visoms ES rinkoje veikiančioms bendrovėms, sujungiančioms naudotojus su turiniu, produktais ir paslaugomis. Tokiomis bendrovėmis yra laikoma, įskaitant, bet neprisiribojant: elektroninės prekyvietės (pvz., „AliExpress“, „Zalando“), socialiniai tinklai (pvz., „Facebook“, „Instagram“), dalijimosi turiniu platformos (pvz., „YouTube“), internetinės kelionių ir apgyvendinimo platformos (pvz., Booking.com). Taigi, jei manote, kad galite priskirti save vienai iš kategorijų, raginame su Skaitmeninio paslaugų akto reikalavimais susipažinti artimiau.

Kokių pareigų nepavyks išvengti?

Skaitmeninių paslaugų aktas numato, kad visiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams bus taikoma prievolė paskirti kontaktinius centrus. Šių centrų tikslas – palaikyti ryšius tiek su priežiūros institucijomis, tiek su paslaugos gavėjais. Tais atvejais, kai bendrovė veikia už ES ribų, ji papildomai privalo paskirti fizinį arba juridinį asmenį, kuris veiktų kaip tos bendrovės teisinis atstovas ES.

Kita pareiga, taikoma visoms bendrovėms, teikiančioms tarpininkavimo paslaugas, – bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose (angl. terms and conditions) aiškiai ir suprantamai informuoti naudotojus apie jų keliamai informacijai taikomus apribojimus. Pvz., bendrovė automatizuotų sprendimų pagrindu naikina bet kokią naudotojo įkeltą informaciją, kurioje yra žodis „žudyti“. Šioje situacijoje paslaugos teikėjas turėtų suprantamai paaiškinti, kaip yra priimami automatizuoti sprendimai. Svarbu prisiminti ir tai, kad šie apribojimai negali nepagrįstai suvaržyti asmenų teisių ir laisvių, įskaitant, bet neapsiribojant, saviraiškos, žiniasklaidos laisvės ir kt. Pavyzdžiui, jei paslaugų teikėjas automatizuotais sprendimais blokuotų bet kokį turinį, kuriame yra pavartojamas žodis „žudyti“, asmens žiniasklaidos laisvė galėtų būti nepagrįstai suvaržoma (pvz., asmuo negalėtų parašyti straipsnio apie įvykdytą nužudymą). Šią situaciją galėtų išspręsti žmogaus įsikišimas, pvz., prieš blokuojant turinį būtų peržiūrima, ar tam yra pagrindas.

Galiausiai, tarpininkavimo paslaugų teikėjams yra numatyta pareiga viešai skelbti skaidrumo ataskaitas, susijusias su neteisėto turinio naikinimu: bendrovės privalo skelbti informaciją apie gautus skundus, priežiūros institucijų nurodymus, informaciją apie neteisėtą turinį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Prieglobos paslaugų teikėjų prievolės

Be aukščiau aptartų pareigų, papildomos pareigos yra taikomos duomenų saugojimo paslaugas teikiančioms bendrovėms – prieglobos paslaugų teikėjams.

Visų pirma, prieglobos paslaugų teikėjai privalo įdiegti mechanizmus, kurių pagrindu būtų galima pranešti apie neteisėtą turinį. Paslaugos teikėjai turėtų užtikrinti, kad pranešime būtų galima pateikti bent jau šią informaciją: i) paaiškinimą, kodėl atitinkama informacija yra neteisėtas turinys; ii) aiškią nuorodą (pvz., URL adresas); iii) pranešimą pateikusio asmens vardą ir pavardę arba pavadinimą bei el. pašto adresą; iv) pareiškimą, kuriuo asmuo patvirtintų, kad pateikiama informacija ir įtarimai yra tikslūs ir išsamūs. Paslaugos teikėjai, nepagrįstai nedelsdami, privalo informuoti asmenis apie pranešimo gavimą, priimtą sprendimą ir teisių gynimo galimybes.

Jei pranešimo turinys pasitvirtina ir yra nustatoma, kad naudotojas pasidalino neteisėtu turiniu arba jo įkelta informacija prieštarauja platformos nuostatoms ir sąlygoms, bendrovė gali taikyti apribojimus, pvz., pašalinti turinį, panaikinti prieigą prie turinio, sustabdyti ar nutraukti piniginius mokėjimus, nustoti tiekti visą ar dalį paslaugos ir kt. O tuo atveju, kai prieglobos paslaugų teikėjas nustato, kad turinys ne tik prieštarauja platformos nuostatoms ir sąlygoms, bet ir kelia įtarimų, jis privalo informuoti teisėsaugos institucijas.

Ką prisiminti interneto platformų paslaugų teikėjams?

Trečioji kategorija yra orientuota į interneto platformų paslaugų teikėjus. Ši kategorija panaši į prieglobos paslaugų teikėjų, tačiau turi skiriamąjį bruožą – naudotojų informacija yra ne tik saugoma, bet ir skleidžiama visuomenei.

Šie paslaugos teikėjai (išskyrus mažas ir labai mažas įmones) privalo įdiegti vidinę skundų nagrinėjimo sistemą, kurioje naudotojai galėtų apskųsti paslaugų teikėjo sprendimus. Asmenys gali skųsti sprendimus dėl turinio apribojimo arba, priešingai, dėl atsisakymo riboti turinį. Tuo atveju, jei ginčų nepavyksta išspręsti per vidaus skundų nagrinėjimo sistemą, paslaugos teikėjas privalo naudotojams suteikti galimybę pasinaudoti neteisminiu ginčų sprendimu. Tai reiškia, kad įmonės turi aiškiai pateikti informaciją apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigą ir kilus ginčui su šia įstaiga bendradarbiauti.

Kitos interneto platformų paslaugų teikėjų pareigos iš esmės yra susijusios su skaidrumo užtikrinimu. Tokios bendrovės yra įpareigotos teikti detalesnes skaidrumo ataskaitas, užtikrinti, kad naudotojais nebūtų manipuliuojama arba kitaip iškraipoma jų galimybė priimti laisvus sprendimus. Be kita ko, paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad iš internetinėse platformose rodomos reklamos būtų galima nustatyti: i) ar informacija yra reklama; ii) ar matomas aiškus žymėjimas; iii) asmenį, kurio vardu pateikiama reklama; iv) asmenį, kuris sumokėjo už reklamą; v) pagrindinius parametrus, naudojamus nustatant paslaugos gavėją, kuriam pateikiama reklama, ir, kai taikytina, kaip pakeisti tuos parametrus. Panašios pareigos yra numatomos ir tuo atveju, kai internetinėse platformose yra naudojamos rekomendavimo sistemos. Tokiu atveju bendrovės privalo pateikti informaciją apie naudojamus pagrindinius parametrus ir variantus, kaip paslaugos gavėjai gali pakeisti tuos pagrindinius parametrus ar daryti jiems įtaką.

Internetinių prekyviečių, leidžiančių sudaryti nuotolinės prekybos sutartis, pareigos

Atskiros pareigos yra numatomos interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjams. Žinoma, interneto platformos yra laikomos tik tarpininkėmis, kurios sujungia vartotojus su prekeiviais, todėl jos negali visiškai garantuoti, kad prekės ir paslaugos bus siūlomos teisėtai. Nepaisant to, paslaugų teikėjai privalo pasirūpinti internetinės platformos skaidrumu: rinkti informaciją apie prekiautojus (pvz., kontaktinius duomenis, tapatybės nustatymo dokumento kopijas, mokėjimo sąskaitos duomenis ir kt.), užtikrinti, kad prekes ir paslaugas būtų galima aiškiai identifikuoti ir kt. Galiausiai tais atvejais, kai bendrovė sužino, kad vartotojui buvo siūlomos neteisėtos prekės arba paslaugos, ji privalo apie tai informuoti vartotojus ir nurodyti prekiautojo tapatybę bei atitinkamas teisių gynimo priemones.

Labai didelių interneto platformų ir paieškos sistemų rūpesčiai

Labai didelėms interneto platformoms ir paieškos sistemoms yra numatomos tokios pareigos kaip parengti jų keliamos sisteminės rizikos, pvz., dezinformacijos, kibernetinio smurto prieš moteris ar prievartos prieš nepilnamečius mažinimo planus, kuriems būtų taikomas auditas, dalytis duomenimis su tyrėjais ir valdžios institucijomis, leisti naudotojams nuspręsti, ar jie nori gauti asmeniškai pritaikytas rekomendacijas, ir, jei taip, kokiu būdu (pvz., grindžiamas ne jų interneto paieška), ir panašiai.

Vis dėlto, pagal šiuo metu turimą informaciją interneto platformų ir paieškų sistemų, kurių vidutinis aktyvių naudotojų skaičius per mėnesį viršija 45 mln., Lietuvoje nėra, todėl bent kol kas dėl šių reikalavimų įgyvendinimo galvos sukti nereikia.

Kokie padariniai gresia?

Skaitmeninis paslaugų aktas įtvirtina itin detalų pareigų sąrašą, todėl aptarti visas pareigas ir jų turinį – nelengva užduotis. Vis dėlto, verslai šio pasiteisinimo naudoti negalės ir privalės su visomis pareigomis susipažinti bei priklausomai nuo užimamo vaidmens – pritaikyti praktikoje. Ignoruojant Skaitmeninio paslaugų akto reikalavimus gali būti skiriamos baudos, siekiančios iki 6 % bendrovės pasaulinės apyvartos, todėl į naująjį reguliavimą nereikėtų numoti ranka.

Šiuo metu sunku pasakyti, ar naujajam skaitmeninio pasaulio „šerifui“ pavyks užkirsti kelią neteisėto turinio sklaidai. Vis dėlto Skaitmeninis paslaugų aktas yra puikus žingsnis link saugesnio ir skaidresnio turinio internete. Dėl to reikia tikėtis tiek verslų sąmoningumo, tiek priežiūros institucijų iniciatyvumo, įgyvendinant teisės aktų reikalavimus.