Tyčinis bankrotas ir baudžiamoji atsakomybė

Bendrovės bankrutuoja ne tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ar nesėkmingo verslo modelio, bet ir dėl sąmoningai blogo valdymo ar net siekio išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Tačiau tai skolininkui ir jo valdymo organams gali lemti ne tik civilinę ar baudžiamąją atsakomybę, bet ir tapti pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

Todėl kreditoriams, siekiantiems tinkamai apsaugoti savo interesus, yra svarbu žinoti, kada skolininko bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu ir kada skolininko bei jo valdymo organų atžvilgiu gali būti taikoma civilinė bei baudžiamoji atsakomybė. O skolininkams ir jų valdymo organams svarbu žinoti, kokių veiksmų nesiimti, norint išvengti bankroto pripažinimo tyčiniu bei civilinės ir baudžiamosios atsakomybės.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu (LR JANĮ 71 str. 1 d.).

Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (LR JANĮ 70 str. 1 d.).

Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat gali atsižvelgti į šiuos požymius:

• Buvo sudaryti juridiniam asmeniui nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, įskaitant susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, taip pat priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sprendimai (LR JANĮ 70 str. 2 d. 1 p.).
• Turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis (LR JANĮ 70 str. 2 d. 2 p.).
• Kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (LR JANĮ 70 str. 2 d. 3 p.).
• Juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (LR JANĮ 70 str. 2 d. 4 p.).
• Veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje (LR JANĮ 70 str. 2 d. 5 p.).

Šiuos pagrindinius požymius itin atidžiai turėtų analizuoti ir vertinti visos bendrovės, kreditoriai, skolininkai, jų valdymo organų nariai.

Asmeniui, sukėlusiam tyčinį bankrotą, teismas gali apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nuo 1 iki 5 metų.

Be to, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (LR JANĮ 70 str. 3 d.) ir nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (LR JANĮ 71 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse tokiu atveju yra aktualūs mažiausiai 2 straipsniai:

• 208 str. „Skolininko nesąžiningumas“. Pagal jį atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, arba paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Už šį nusikaltimą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
  Taip pat atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 str. gali kilti, esant ypatingam skolininko nesąžiningumui, sąmoningai pažeidžiant kreditorių teises, veikiant savanaudiškais tikslas ar kitaip pažeidžiant sąžiningo ūkininkavimo principus. Kreditoriams padaryta žala turėtų viršyti 250 MGL (šiuo metu 12 500 EUR).

• 209 str. „Nusikalstamas bankrotas“. Pagal jį atsako tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Už šį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Blogu įmonės valdymu dažniausiai pripažįstamas per didelis išlaidumas (išlaidos viršija pajamas), rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos ir pan.

Visais atvejais baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma esant išskirtinei situacijai ir akivaizdžiam atsakingų asmenų nusikalstamam veikimui ar neveikimui. O sąžiningi ir proporcingi verslo veiksmai nėra laikomi nusikalstamais.

Be to, nemokumo administratorius per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, bei dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), pripažinimo negaliojančiais, netaikant senaties terminų.

Apibendrinat labai svarbu priminti, kad skolininkai turi vengti ir sąmoningai neatlikti aukščiau nurodytų veiksmų, kurie galėtų lemti bendrovės bankrotą, o kreditoriai aktyviai domėtis sandoriais ir veiksmais, kuriuos skolininkas ir jo valdymo organai atliko bei atlieka po bankroto bylos iškėlimo. Skolininkams tai gali leisti išvengti atsakomybės, o kreditoriams efektyviai apsaugoti savo interesus.