Turto areštas Lietuvoje: ką būtina žinoti siekiant skolininko turto arešto

Lietuvos Civilinio proceso kodekse turto areštas įtvirtintas kaip laikinoji apsaugos priemonė, kurią taikant atsakovo turtas areštuojamas, taip užtikrinant teismo sprendimo vykdymą.

Panašiai kaip ir daugelyje kitų valstybių ieškovui būtina (i) pateikti pakankamai prima facie įrodymų, preliminariai pagrindžiančių jo reikalavimą, (ii) įrodyti, kad neareštavus turto teismo sprendimo vykdymas taps neįmanomas arba pasunkės ir (iii) kad prašoma apsaugos priemonė yra proporcinga, neribojanti atsakovo daugiau, nei būtina siekiant užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo vykdymą.

Nors įstatymo nuostatos šiuo klausimu yra gana nuoseklios, teismų praktikoje matyti reikšmingų pokyčių. Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai. Teismai remdavosi prezumpcija, kad ieškinio suma konkrečiam atsakovui yra didelė, ir to pakakdavo pagrįsti sprendimą dėl turto arešto.

2012 metais teismų praktika reikšmingai pasikeitė. Teismai pradėjo reikalauti pateikti aiškius įrodymus, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų (slėpti turtą, parduoti jį nepagrįstai maža kaina ir kt.).

Dėl to pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau. Paprastai teismai jį taiko tik išimtiniais atvejais.

Jei ieškovui reikia įrodyti konkrečius atsakovo nesąžiningus veiksmus, taktikos požiūriu gana svarbus yra kreipimosi dėl turto arešto laikas. Kad būtų galima įrodyti konkrečias atsakovo klaidas, prašymas turėtų būti pareikštas ne per anksti.

Turto areštas taikomas bet kokiam atsakovui priklausančiam turtui Lietuvos teritorijoje. Jeigu reikia areštuoti kitose jurisdikcijose esantį atsakovui priklausantį turtą, būtina kreiptis dėl Lietuvos teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti tose konkrečiose jurisdikcijose. Be to, areštavus motininės holdingo bendrovės turtą, tai neturės tiesioginės įtakos dukterinių bendrovių turtui.

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra veiksminga priemonė, kurios naudinga siekti. Toliau paaiškiname esminius dalykus apie užsienio nutarčių dėl turto arešto vykdymo.

 Teismui priėmus nutartį dėl turto arešto ES jurisdikcijose Briuselio Ibis reglamente nustatyta tvarka jis lengvai gali būti vykdomas skirtingose ES jurisdikcijose.

Remiantis Briuselio Ibis reglamentu, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė valstybės narės, kurioje siekiama jos vykdymo, teisėje nėra numatyta, šios valstybės narės teismas turėtų taikyti esamas priemones, kurių „poveikis būtų panašus ir kuriomis būtų siekiama tų pačių tikslų“. Pavyzdžiui, Lietuvos teisėje nėra numatyta „laikinojo likvidatoriaus“ (angl. – provisional liquidator) paskyrimo galimybė, o tai yra svarbi priemonė Jungtinėje Karalystėje. Tačiau Lietuvos teismo teisė paskirti turto administratorių kaip laikinąją apsaugos priemonę būtų tinkamas sprendimas vykdant Jungtinės Karalystės teismo nutartį dėl „laikinojo likvidatoriaus“ paskyrimo.

Nors Jungtinė Karalystė jau nebepriklauso Europos Sąjungai, Briuselio Ibis reglamentu ji galės vadovautis pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m. pabaigos.

Be to, dėl tvirtų ekonominių Jungtinės Karalystės ir Baltijos valstybių ryšių ir didelio šioje šalyje gyvenančių Pabaltijo piliečių skaičiaus, galima tikėtis, kad panaši tvarka liks galioti ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Dar vienas svarbus aspektas. Mūsų Civilinio proceso kodeksas reikalauja apie teismo posėdį, kuriame skiriamos laikinosios apsaugos priemonės, informuoti atsakovą, nors pagal Briuselio Ibis reglamentą šis reikalavimas nėra privalomas. Dėl to, jei pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nebus sudaryti papildomi susitarimai dėl Briuselio Ibis reglamento taikymo Jungtinės Karalystės teismų sprendimams, vykdant šios šalies teismų sprendimus svarbus bus teismo dokumentų įteikimas atsakovams iki sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo.

Be to, galiojančios Civilinio proceso kodekso taisyklės suteikia mūsų nacionaliniams teismams teisę teikti pagalbą užsienio teismuose nagrinėjamose bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones. Naudinga strategija galėtų būti atskiro prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimas tuo pačiu metu ir kitose jurisdikcijose, taip išvengiant poreikio vykdyti užsienio teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Į klausimą, ar Baltijos valstybių teismai dažniau priima teigiamus sprendimus dėl tam tikrų valstybių nutarčių taikyti turto areštą vykdymo, galima atsakyti teigiamai – ES valstybių narių teismų sprendimų vykdymas yra lengvesnis.

Kai konkretus teismo sprendimas yra susijęs su valstybės turtu, galime susidurti ir su gana dideliu pasipriešinimu vykdyti teismo nutartį dėl turto arešto. Latvijoje buvo nagrinėjama byla dėl Lietuvos teismo nutarties taikyti turto areštą Latvijos nacionalinių avialinijų „AirBaltic“ atžvilgiu vykdymo. Ilgai trukusioje kovoje byla pasiekė Latvijos Aukščiausiąjį Teismą, kur buvo priimtas garsusis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas „flyLAL“ byloje. Bylos sąsajos su valstybės turtu yra dar viena rizika, dėl kurios vykdymo procesas tampa kiek sunkesnis, tačiau įmanomas.

Trys dalykai, į kuriuos turėtumėte atsižvelgti:

  • Nuostolių atlyginimo rizika – svarbu nereikalauti per daug

Lietuvos teismų praktikoje galima rasti pavyzdžių, kai nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo naudojamasi kaip „kardu“ siekiant daryti atsakovui spaudimą ir skatinant jį derėtis dėl taikaus ginčo užbaigimo.

Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo. Tokią išvadą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas daro, pavyzdžiui, kai laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamai susiję su pagrindiniu byloje pareikštu reikalavimu.

„Motieka ir Audzevičius“ komanda atstovauja byloje, kurioje didžiausia Lietuvos įmonių grupė šiuo pagrindu pareiškė ieškinį vienam savo galutinių naudos gavėjų. Pastarasis naudos gavėjas buvo įšaldęs daugiau nei 300 mln. EUR vertės turto įsigijimo sandorį. Draudimų taikymo laikotarpiu turto kaina padidėjo apie 80 mln. EUR. Tačiau vėliau laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Lietuvos ir Maltos teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakovo veiksmus, kai pastarasis pareiškė nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vertino kaip neteisėtus veiksmus. Šiuo metu byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, kur sprendžiamas klausimas dėl žalos fakto, jos dydžio ir priežastinio ryšio.

Taip pat turėtumėte būti atsargūs prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Būtina išsiaiškinti, ar planuojami prašyti ribojimai iš tiesų yra būtini teisme reiškiamam ieškiniui užtikrinti.

  • Actio Pauliana galimybė

Tuo atveju, jei pavėluojate kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir turtas iš Lietuvoje registruotos įmonės yra perkeliamas į kitas jurisdikcijas, tai nėra pralaimėjimas.

Pavyzdžiui, mūsų komanda atstovauja Serbijos vyriausybei byloje, kurioje skolininkas – Lietuvoje registruota holdingo bendrovė – savo turtą (skirtingų bendrovių akcijas) perdavė Kipro holdingo bendrovei.

Mes pasiekėme, kad actio Pauliana pagrindu toks akcijų perleidimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Lietuvos teismuose. Nors dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo kreiptasi laiku, Lietuvos teismai buvo gana griežti ir, sugebėjus įrodyti, kad sandoris pažeidė kreditoriaus teises, nesąžiningus sandorius pripažino negaliojančiais.

  • Pinigų plovimo prevencijos taisyklių pažeidimas, galimas ieškinys dėl finansų įstaigos deliktinės atsakomybės

Paskutinis pavyzdys, kuriuo būtų galima pasinaudoti nepasiekus savalaikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galimybė kelti finansų įstaigos atsakomybės klausimą, prašant teismo įvertinti, ar atitinkamos finansų įstaigos tinkamai vykdė pinigų plovimo prevencijos pareigas.

2020 m. sausio mėn. Vokietijos įmonė pradėjo bylą dėl deliktinės atsakomybės Lietuvos bankui. Byloje keliamas klausimas, ar Lietuvos bankas tinkamai atliko įmonės, kuria pasinaudojo sukčiai, „pažink savo klientą“ procedūras. Šiandien, tikriausiai, daug mažiau atvejų, kada Baltijos valstybių finansų įstaigomis naudojamasi pinigų plovimo arba sukčiavimo tikslais, tačiau teismuose galima kelti klausimą dėl jų atsakomybės už ankstesnes procedūras.

Apibendrinant, turto areštas yra efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Trys aspektai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį, susiduriant su laikinosiomis apsaugos priemonėmis: (i) neprašykite taikyti laikinųjų apsaugos priemonių kaip spaudimo priemonės, kuri būtų nesusijusi su jūsų pareikštu pagrindiniu reikalavimu; jei laikinosios apsaugos priemonės laiku nebuvo pritaikytos, (ii) apsvarstykite, galbūt yra pagrindas reikšti actio Pauliana ieškinį arba (iii) kelti finansų įstaigos, kuri buvo panaudota turto išvedimo operacijai, atsakomybės klausimą.

Jeigu norite aktualiausią teisinę informaciją gauti į savo pašto dėžutę, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

Mūsų patirtis