Ar įmanoma peržiūrėti viešųjų pirkimų sutarties kainą pasikeitus rinkos sąlygoms?

Pastarieji keleri metai verslui atnešė ne vieną iššūkį. COVID-19 pandemija, tiekimo grandinių sutrikimai, karo Ukrainoje ir Irane pasekmės, žaliavų ir kuro kainų svyravimai parodė, kad ilgalaikės viešųjų pirkimų sutartys ne visada gali būti vykdomos tomis pačiomis sąlygomis, kurios galiojo jų sudarymo metu.

Tokiose situacijose ypač aktualus tampa klausimas – ar galima keisti viešojo pirkimo sutarties kainą, kai realios vykdymo sąnaudos išauga tiek, kad sutartis praranda ekonominę pusiausvyrą?

Kainos peržiūros mechanizmų svarba

Viešųjų pirkimų praktika rodo, kad vienas svarbiausių ilgalaikių sutarčių elementų yra tinkamai apibrėžti kainos perskaičiavimo mechanizmai. Būtent jie leidžia sutartims prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir užtikrina, kad nei tiekėjas, nei perkančioji organizacija nepatirtų neproporcingos rizikos.

Tarptautinėje praktikoje jau kurį laiką akcentuojama, kad sutartyse turi būti įtvirtinti aiškūs indeksavimo mechanizmai, susieti su objektyviais rodikliais – pavyzdžiui, kuro, energijos, žaliavų ar darbo užmokesčio indeksais. Taip pat svarbu, kad kainos perskaičiavimas būtų atliekamas reguliariai arba pakankamai dažnai, jog atspindėtų realius rinkos pokyčius.

Tai  aktualu ir pastaruoju laikotarpiu vykstančiomis aplinkybėmis ir  atvejais, kai vykdant sutartį ženkliai keitėsi kuro ar energijos kainos. Jei sutartyje nėra numatytas tinkamas kainos koregavimo mechanizmas, ilgainiui gali susidaryti situacija, kai sutarties vykdymo kaštai tampa neproporcingi, o šalių ekonominė pusiausvyra – iš esmės iškreipta.

Viešųjų pirkimų sutarčių keitimo teisinis reguliavimas

Viešųjų pirkimų santykiuose sutarčių laisvės principas yra ribotas. Kitaip nei įprastuose civiliniuose santykiuose, viešojo pirkimo sutarties sąlygos negali būti keičiamos vien tik šalių susitarimu.

Viešųjų pirkimų sutarties pakeitimas pirmiausia vertinamas pagal specialųjį reguliavimą – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnį ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 97 straipsnį.

Šiuose straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada sutartys gali būti keičiamos. Todėl tiekėjai ir perkančiosios organizacijos negali vienašališkai ar laisvai nuspręsti pakeisti sutarties sąlygas (įskaitant kainą) – kiekvienas pakeitimas turi atitikti įstatyme nustatytus kriterijus.

Kada galima keisti sutarties kainą?

Sutarties kaina, kaip ir kitos sutarties sąlygos, gali būti keičiama, visų pirma, remiantis pačiose sutartyse aiškiai įtvirtintomis taisyklėmis.

Rinkos pokyčių atvejais, praktikoje  remiamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris leidžia keisti sutartį dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti sutarties sudarymo metu.

Tam turi būti įvykdytos trys pagrindinės sąlygos.

Aplinkybės turi būti objektyviai nenumatytos

Pirmoji ir svarbiausia sąlyga – sutarties vykdymo sąnaudos turi padidėti dėl aplinkybių, kurių nei tiekėjas, nei perkančioji organizacija negalėjo pagrįstai numatyti.

Svarbu suprasti, kad pandemija, karas ar infliacija savaime nėra automatinis pagrindas keisti sutartį. Šios aplinkybės tik sudaro prielaidas vertinti, ar   atsirado objektyvus poreikis keisti sutarties kainą.

Todėl būtina įrodyti ne tik patį rinkos pokytį, bet ir jo tiesioginę įtaką konkrečiai sutarčiai. Pavyzdžiui, jei tiekėjas siekia didinti kainą dėl išaugusių kuro sąnaudų, jis turi pagrįsti, kokią dalį sutarties vykdymo kaštų sudaro kuras ir kaip būtent šis pokytis paveikė konkrečios sutarties vykdymą.

Taip pat svarbu įvertinti, kada buvo sudaryta sutartis. Jei ji sudaryta jau vykstant reikšmingiems rinkos pokyčiams, gali būti sudėtinga teigti, kad jų nebuvo galima numatyti.

Pakeitimas negali iš esmės pakeisti sutarties pobūdžio

Tai reiškia, kad negalima keisti perkamo objekto, išplėsti darbų ar paslaugų apimties, įtraukti naujų sąlygų, kurios būtų galėjusios pritraukti kitus tiekėjus pirkimo metu.

Kainos perskaičiavimo mechanizmas taip pat turi būti subalansuotas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad kainos peržiūros taisyklės turi numatyti ne tik kainos didinimą, kai rinkoje kainos kyla, bet ir kainos mažinimą, kai jos mažėja.

Todėl kainos indeksavimo mechanizmai turi būti pagrįsti objektyviais rodikliais, aiškiais laikotarpiais ir vienodai veikti abiejų šalių atžvilgiu.

Pakeitimo vertė negali viršyti 50 proc. pradinės sutarties vertės

Trečioji sąlyga – kiekvieno pakeitimo vertė negali viršyti 50 proc. pradinės sutarties vertės.

Šis ribojimas skirtas užtikrinti, kad sutarties pakeitimas netaptų priemone apeiti viešųjų pirkimų procedūras. Kitaip tariant, įstatymas leidžia kompensuoti realiai padidėjusias vykdymo sąnaudas, tačiau neleidžia iš esmės „perrašyti“ sutarties ar jos reikšmingai išplėsti.

Įrodymai, būtini pagrįsti sutarties kainos pokytį

Vien viešai skelbiamos statistikos ar bendrų argumentų apie išaugusias kuro, energijos ar žaliavų kainas nepakanka.

Sutarties pakeitimo siekianti šalis turi pateikti konkrečius įrodymus, kurie pagrįstų, kad būtent šios sutarties vykdymo kaštai išaugo ir kad dėl to buvo pažeista šalių ekonominė pusiausvyra.

Tokiais įrodymais gali būti:

• sąskaitos ir finansiniai dokumentai;
• sutartys su tiekėjais ar subrangovais;
• kuro, energijos ar žaliavų kainų pokyčių analizė;
• detalūs skaičiavimai, parodantys padidėjusias vykdymo sąnaudas;
• ekspertų išvados ar rinkos duomenys.

Svarbiausia, kad šie duomenys būtų susieti su konkrečia sutartimi, o ne grindžiami vien bendro pobūdžio rinkos informacija.

Ar kainos keitimas – vienintelis sprendimas?

Ne visada.

Prieš keičiant sutarties kainą, būtina įvertinti, ar nėra kitų priemonių, kurios leistų vykdyti sutartį nekeičiant jos esminių sąlygų.

Pavyzdžiui, gali būti peržiūrimi logistikos sprendimai, darbų apimtys, vykdymo terminai ar kiti organizaciniai klausimai. Kartais trumpalaikiai rinkos svyravimai gali būti suvaldomi ir be sutarties kainos keitimo.

Dėl šios priežasties sutarties keitimas visada turi būti vertinamas kaip išimtis, o ne taisyklė.

Net ir tais atvejais, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija geranoriškai susitaria dėl kainos pakeitimo, toks susitarimas savaime negarantuoja, kad jis bus pripažintas teisėtu.

Jei nebuvo laikytasi įstatymo reikalavimų, sutarties pakeitimą gali ginčyti tiekėjai, taip pat tikrinti įgaliotos valstybės institucijos, taikančios ir papildomas finansines sankcijas.

Esminė žinutė verslui

Viešųjų pirkimų sutartys gali ir turi būti keičiamos tik tada, kai:

• egzistuoja objektyvios ir iš anksto nenumatytos aplinkybės;
• įrodoma jų įtaka konkrečiai sutarčiai;
• pakeitimas nekeičia sutarties pobūdžio;
• neviršijamos įstatyme nustatytos ribos.

Būtent todėl verslui svarbu ne tik operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius, bet ir iš anksto numatyti tinkamus kainos peržiūros mechanizmus dar sutarties sudarymo etape.

Taip galima išvengti situacijų, kai sutarties vykdymas tampa ekonomiškai nepagrįstas, o šalių santykiai – sunkiai valdomi.