Konfidencialumo ribos viešuosiuose pirkimuose: ką būtina žinoti tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms

Tiekėjų duomenų konfidencialumo klausimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti techninis, tačiau iš tikrųjų jis yra esminis ir tiesiogiai susijęs su kertiniais viešųjų pirkimų principai. Viena vertus, yra būtina užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę, konkurenciją ir tiekėjų teisę į veiksmingą gynybą, kita vertus – apsaugoti teisėtus tiekėjų komercinius interesus.

Būtent šių principų pusiausvyra praktikoje dažnai kelia iššūkių. Todėl kalbėdami apie konfidencialumą kalbame apie esminį klausimą – kaip užtikrinti balansą tarp skaidrumo, tiekėjų teisės į veiksmingą gynybą ir jautrių duomenų apaugos.

Pirmiausia, svarbu išskirti esminę taisyklę – konfidencialumas viešuosiuose pirkimuose nėra absoliutus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis, o ne taisyklė. Atsižvelgiant į tai, konfidencialios informacijos apsauga viešuosiuose pirkimuose turi būti aiškinama siaurai.

Svarbu įsiminti, kad pareiga saugoti tiekėjų pateiktą konfidencialią informaciją negali būti aiškinama taip plačiai, kad paneigtų skaidrumo ir konkurencijos principus ar apribotų kitų tiekėjų teisę ginčyti sprendimus.

Kokia informacija negali būti laikoma konfidencialia?

Praktikoje vis dar dažnai pasitaiko situacijų, kai tiekėjai piktnaudžiauja ir visą pasiūlymą sudarančią informaciją traktuoja kaip konfidencialią, nepateikdami pagrindimo.

Tačiau įstatymas aiškiai nustato, kad visas tiekėjo pasiūlymas negali būti laikomas konfidencialiu.

Konfidencialia negalima laikyti informacijos:

1. kuri yra viešai prieinama (pvz., registruose);
2. jei tai pažeistų teisės aktus, reglamentuojančius informacijos atskleidimą;
3. jei tai pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus dėl laimėtojo paskelbimo;
4. kurioje pateikti duomenys apie tiekėjo kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindų nebuvimą, skyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis. Svarbu pastebėti, kad nurodytą informaciją galima atskleisti tik tuo atveju, kai ji reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti;
5. apie pasitelktus ūkio subjektus ir subtiekėjus (kai ji būtina teisėtam interesui ginti).

Kada informacija gali būti laikoma konfidencialia?

Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, taikomi trys pagrindiniai kriterijai: slaptumas, vertingumas ir pastangos ją apsaugoti.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad komerciškai jautrios informacijos apsauga yra pagrįsta viešųjų pirkimų tikslu. Yra konstatuojama, kad tiekėjo kvalifikacijos duomenų viešumas nėra besąlyginis. Tokie duomenys gali būti ir konfidencialūs, jei tiekėjas įrodo, kad jų atskleidimas kitiems viešojo pirkimo dalyviams pakenktų jo teisėtiems komerciniams interesams.

Konfidencialia informacija gali būti, pavyzdžiui, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai.

Paprastai praktikoje konfidencialumas užtikrinamas šiai informacijai:

• gamybos technologijoms, formulėms, know-how;
• kainodaros struktūrai, pelno maržai, savikainos skaičiavimams;
• verslo strategijai, plėtros planams;
• subtiekėjų pavadinimams ir bendradarbiavimo sąlygoms (kai tai yra realiai slapta);
• darbuotojų atlyginimams;
• intelektinės nuosavybės objektams;
• Bendrojo duomenų apsaugos reglamentu saugomi duomenys (atsakingų asmenų vardai, pavardės, kontaktiniai duomenys, asmeninė informacija, parašai ir pan.).

Perkančiosioms organizacijoms būtina prisiminti: jei atitinkamame dokumente yra tik dalis konfidencialių duomenų (pavyzdžiui, asmens duomenų, subrangovų pavadinimai), konfidencialiu neturėtų būti pripažįstamas absoliučiai visas dokumentas. Informacijos prašančiam tiekėjui turėtų būti leista susipažinti su ta dokumento dalimi, kurioje nėra konfidencialios informacijos, o jautri, konfidenciali informacija dokumente turi būti užtušuojama.

Tiekėjų pareigos

Iš esmės būtent tiekėjai turi pareigą nurodyti bei įrodyti pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumą. Tai gali būti daroma keliais etapais.

Jau teikiant pasiūlymą viešajame pirkime, pirkimo sąlygose yra įtvirtinama pareiga tiekėjams konkrečiai nurodyti, kuri jų pasiūlymą sudaranti informacija yra konfidenciali. Šiame etape tiekėjai dažniausiai neįrodinėja informacijos konfidencialumo pagrindo, o tiesiog ją nurodo. Tačiau pirkimo sąlygos gali numatyti ir įrodinėjimo pareigą.

Šioje vietoje būtina pabrėžti, kad vien tik tiekėjo deklaracija automatiškai nesukuria konfidencialumo.

Kilus abejonėms dėl pasiūlymo konfidencialumo, tiekėjas turi įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Tam turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 3 darbo dienų terminas.

Jei tiekėjas nepateikia įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, kodėl reikia apsaugoti jo pateiktą informaciją, ji laikoma nekonfidencialia.

Perkančiųjų organizacijų vaidmuo

Sprendžiant dėl tiekėjo pasiūlymo informacijos pripažinimo konfidencialia, itin svarbų vaidmenį atlieka perkančioji organizacija. Ji priima sprendimą dėl informacijos ir duomenų konfidencialumo.

Perkančioji organizacija privalo objektyviai įvertinti tiekėjo nurodytą konfidencialumą. Siekiant išvengti galimų informacijos teikėjo pretenzijų, rekomenduojama kreiptis į tiekėją ir prašyti paaiškinti, ar jo pasiūlyme nurodytai informacijai taikytina įstatyme įtvirtinta apsauga.

Kaip elgtis gavus prašymą atskleisti pasiūlymą?

1 žingsnis. Patikrinti, ar tiekėjas, kurio pasiūlymą prašoma išviešinti, konkrečiai pažymėjo, kuri pasiūlymo informacija yra konfidenciali.

Jei visa pasiūlymo informacija nurodoma kaip konfidenciali, o pasiūlymas visa apimtimi negali būti pripažintas konfidencialiu, kreipiamasi į tiekėją, prašant patikslinti bei nurodyti kokia pasiūlymo informacija yra konfidenciali bei pateikti pagrindimą.

Jei tiekėjo pasiūlyme nenurodyta, kad yra teikiama konfidenciali informacija, perkančiajai organizacijai gali kilti abejonių, ar, įvykdžiusi kito tiekėjo prašymą susipažinti su pasiūlymu, nepažeis konfidencialios informacijos apsaugos, todėl gali kreiptis į tiekėją jo klausdama, ar iš tiesų visa pasiūlymo informacija yra vieša.

Jei kyla bent menkiausių abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme įvardytos informacijos konfidencialumo, perkančiosios organizacijos privalo kreiptis į tiekėją bei pareikalauti konfidencialumo pagrindimo.

Jei perkančioji organizacija sutinka, kad nurodyta pasiūlymo apimtis yra konfidenciali ir jai nekyla abejonių, tiekėjo pasiūlymas turi būti pateiktas to prašančiam tiekėjui, tačiau tiekėjo nurodyta konfidenciali informacija atitinkamai nuslaptinta.

2 žingsnis. Gavus tiekėjo atsakymą dėl konfidencialios informacijos apimties bei pagrindimą, yra būtina įvertinti, ar tiekėjas įrodė egzistuojantį poreikį apsaugoti konfidencialius duomenis.

Klausimai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį vertinimo metu:

• Ar ši informacija, kurią tiekėjas nurodo kaip konfidencialią, iš tikrųjų nežinoma visuomenei?
• Ar ji turi komercinę vertę dėl savo slaptumo?
• Ar tiekėjas iš tikrųjų ėmėsi priemonių jai apsaugoti?
• Ar atskleidimas galėtų reikšmingai pakenkti tiekėjui?
• Ar informacija suteikia tiekėjui konkurencinį pranašumą rinkoje?

Įvertinus informaciją, 3 žingsnis būtų sprendimo priėmimas. Tiek teigiamas, tiek neigiamas sprendimas dėl pasiūlymo informacijos konfidencialumo turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu.

Net ir šiame etape kilus abejonių, prieš priimant sprendimą, galima pakartotinai kreiptis į tiekėją, kad šis patikslintų konfidencialios informacijos apimtį bei pagrindimą.

Jei informaciją atsisakoma pripažinti konfidencialia, būtina pranešti tiekėjui ir suteikti jam galimybę reaguoti prieš atskleidžiant informaciją kitam tiekėjui.

Taip pat svarbu aiškiai atskirti, kurio tiekėjo (laimėtojo ar antros, trečios ar paskesnių vietų) pasiūlymą prašoma atskleisti ir kokiu tikslu (yra vykdoma konkurentų informacijos „žvejyba“ ar siekiama įgyvendinti savo teisę į galimai pažeistų teisių gynybą).

Tad net ir prašymas dėl kito tiekėjo pasiūlymo pateikimo turi būti detalus ir pagrįstas.

Laimėtojo pasiūlymo atskleidimo apimtis

Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta, kad suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą.

Todėl natūralu, kad  tiekėjai siekia suprasti, kodėl jų pasiūlymas liko žemesnėje vietoje ir kodėl laimėjo kitas tiekėjas.

Ypač svarbu: praktikoje pažymima, kad laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainos ir vertinimo metu naudotos charakteristikos turi būti atskleidžiamos bent tiek, kad pralaimėjęs tiekėjas galėtų ginčyti sprendimą. Tiekėjams turi būti suteikta pakankamai informacijos tam, kad jų teisė į gynybą būtų reali, o ne formali.

Tai reiškia, kad turi būti atskleidžiama informacija apie vertinimo rezultatus, sprendimo motyvus, taip pat esmines laimėtojo pasiūlymo sąlygas, įskaitant kainą.

Tačiau kartu galioja ir kita svarbi taisyklė – negali būti atskleista daugiau informacijos nei būtina, o taip pat, negali būti atskleista pasiūlymą sudaranti konfidenciali informacija.

Kitų tiekėjų pasiūlymų atskleidimo apimtis

Sprendžiant dėl kitų tiekėjų, nelaimėjusių pirkimo, pasiūlymų atskleidimo, reikia prisiminti, kad tiekėjo, nelaimėjusio pirkimo, pateikta informacija turėtų būti pripažinta konfidencialia platesne apimtimi, nei laimėjusio tiekėjo.

Įstatyme yra numatyta galimybė suinteresuotam dalyviui (tiekėjui) susipažinti tik su laimėjusio pasiūlymo informacija, tačiau nėra pareigos perkančiajai organizacijai pateikti kitose pirkimo vietose likusių dalyvių pasiūlymų.

Tokia logika grindžiama tuo, kad pirkimo nelaimėjęs tiekėjas „neįdarbina“ išdėstytų resursų, pajėgumų, sąlygų pirkime, todėl neatskleidus šios informacijos jokiems tretiesiems asmenims tiekėjas turi galimybę dalyvauti kituose pirkimuose pasitelkdamas tuos pačius pajėgumus ir neprarasdamas konkurencinio pranašumo.

Apibendrinant, perteklinis konfidencialumas gali riboti konkurenciją ir tiekėjų galimybes ginti savo teises. O perteklinis informacijos atskleidimas gali pažeisti tiekėjo komercinius interesus ir sukelti teisinę atsakomybę. Todėl perkančioji organizacija turi užtikrinti realią šių interesų pusiausvyrą.