Baudžiamųjų bylų dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų tendencijos 2026 metais

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (BK) numatyta baudžiamoji atsakomybė už tarptautinių sankcijų arba nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus tais atvejais, kai tokie veiksmai peržengia administracinės atsakomybės ribas ir pasižymi didesniu pavojingumu.

Ši atsakomybė įtvirtinta BK 123¹ straipsnyje, kuris taikomas ne už bet kokį tarptautinių sankcijų pažeidimą, bet tik tais atvejais, kai dėl jo padaroma didelė žala arba sukuriamos realios prielaidos sankcionuotam asmeniui patekti į Europos Sąjungos teritoriją ar naudotis jos teikiamais privalumais.

Už tokį pažeidimą BK 123¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Svarbu tai, kad pati baudžiamosios atsakomybės norma neapibrėžia, kokie konkretūs veiksmai laikytini draudžiamais. Todėl kiekvienu atveju būtina remtis konkrečiais tarptautines sankcijas nustatančiais Europos Sąjungos reglamentais bei nacionaliniais teisės aktais.

Kada sankcijų pažeidimas tampa nusikalstama veika

Spręsdami, ar konkretus tarptautinių sankcijų pažeidimas peržengia administracinės atsakomybės ribas ir įgyja nusikalstamos veikos požymių, teismai pirmiausia įvertina ar sankcijų pažeidimas sukėlė atitinkamus padarinius (žalą). Teismų praktikoje akcentuojama, kad būtent padarinių nustatymas leidžia atriboti abi atsakomybes: administracinio nusižengimo sudėtis (pagal ANK 515 straipsnį) yra formali, nereikalaujanti padarinių nustatymo, o baudžiamoji atsakomybė pagal BK 123¹ straipsnį kyla tik tuomet, kai dėl pažeidimo atsirado didelė žala Lietuvos Respublikos interesams, t. y. ši nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali.

Teismai taip pat pažymi, kad nusikalstamos veikos požymiai konstatuojami vertinant asmens veiksmų pobūdį, apimtį, mastą bei intensyvias pastangas nenutrūkstamai vystyti prekybą su sankcionuotais subjektais. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai pažeidimas pasireiškia ne pavieniais veiksmais, o sistemingai vykdoma veikla, kurios metu sankcionuotų prekių judėjimas yra sąmoningai maskuojamas per tarpininkus trečiose šalyse, pavyzdžiui, organizuojant gabenimą per trečiąsias valstybes, siekiant nuslėpti tikrąją prekių kilmės ar galutinę gavimo šalį.

Tokiais atvejais konstatuojama, kad asmuo, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekia išvengti muitinės kontrolės ir gauti leidimus, kurie, nurodžius tikrąjį pardavėją ar gavėją, nebūtų išduodami. Teismai pabrėžia, kad būtent šis sąmoningas ribojamųjų priemonių apėjimas, pasitelkiant formaliai teisėtas sandorių struktūras kaip priedangą, leidžia veiką kvalifikuoti kaip nusikalstamą.

Didelės žalos vertinimas

Didelės žalos kriterijaus yra vertinamasis ir jo nustatymas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių (prireikus, ikiteisminio tyrimo institucijos gali pasitelkti kitų valstybių institucijų nuomones ir išvadas).

Vertindami didelės žalos buvimą, teismai analizuoja konkrečių veiksmų pobūdį, apimtį, mastą ir trukmę. Pavyzdžiui, didelė žala konstatuojama, kai asmuo, veikdamas tyčia ir siekdamas generuoti kuo didesnį pelną, sistemingai vykdo prekybą su sankcionuotais subjektais, taip tiesiogiai prisidėdamas prie tos valstybės ekonominės padėties gerinimo bei karinės galios stiprinimo. Tokie veiksmai vertinami kaip keliantys realią grėsmę regioniniam ir Lietuvos Respublikos saugumui.

Teismai taip pat pažymi, kad sprendžiant dėl žalos dydžio, esminę reikšmę turi tai, ar nurodant tikruosius duomenis sandoriai išvis būtų buvę įmanomi. Jei nustatoma, kad nurodžius tikrąjį prekių pardavėją ar gavėją leidimai veiklai nebūtų išduoti, o asmuo, panaudodamas tarpininkus, šį draudimą apėjo, konstatuojama, kad tokia veika buvo padaryta didelė žala valstybės saugumo ir gynybos interesams. Vien tai, kad pažeidimas vertinamas kaip neetiškas, nėra pakankama – būtina įrodyti realų prisidėjimą prie sankcionuojamų subjektų pajėgumų stiprinimo.

Kaltės forma

Nors įstatymas numato atsakomybę tiek už tyčinius, tiek už neatsargius veiksmus, teismų praktikoje akcentuojama asmens subjektyvaus suvokimo ir tikslų svarba.

Teismai pažymi, kad tyčinis sankcijų apėjimas pasireiškia per sąmoningą faktinių aplinkybių iškraipymą. Pavyzdžiui, kai asmuo, siekdamas gauti kuo didesnį pelną, nuolat palaiko ryšius su sankcionuotais subjektais, derina sandorių detales tiesiogiai su jais, o oficialiuose dokumentuose nurodo trečiųjų šalių įmones kaip tarpininkes. Toks veikimo modelis, kai tyčia nuslepiamas prekybos su sankcionuotais subjektais faktas teikiant deklaracijas muitinei, vertinamas kaip veika tiesiogine tyčia.

Asmenims, užimantiems vadovaujančias pareigas, taikomas aukštesnis rūpestingumo standartas. Teismai pabrėžia, kad įmonės vadovas, būdamas atsakingas už įmonės administravimą, privalo imtis visų veiksmų užtikrinti, jog įmonės veikla būtų vystoma ne tik sėkmingai, bet ir, svarbiausia, teisėtai. Kaltė šioje srityje negali būti paneigta vien formaliais teiginiais apie „nežinojimą“ ar „tik informacijos rinkimą“, jei bylos duomenys patvirtina asmens siekį pažeisti tarptautinių sankcijų režimą.

Juridinių asmenų atsakomybė

Teismai pabrėžia, kad juridinis asmuo atsako už nusikalstamas veikas, numatytas BK 123¹ straipsnyje, vadovaujantis BK 20 straipsnio 1 dalimi, t. y. kai veika padaroma juridinio asmens naudai ar jo interesais. Vertinant atsakomybę, esminę reikšmę turi tai, ar nusikalstamus veiksmus atliko asmuo, turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ar kontroliuoti jo veiklą.

Juridinis asmuo pripažįstamas kaltu, kai nustatoma, kad jo vadovas, veikdamas išimtinai bendrovės interesais ir siekdamas jai finansinės naudos (pavyzdžiui, generuoti kuo didesnį pelną iš prekybos ginklais), sąmoningai organizavo sandorius pažeisdamas tarptautines sankcijas. Tokiais atvejais juridinio asmens atsakomybė kyla neatsiejamai nuo fizinio asmens (vadovo) tyčios, pasireiškiančios per nuolatinį ryšių palaikymą su sankcionuotais subjektais ir dokumentų klastojimą maskuojant tikruosius prekių gavėjus.

2025 metais išnagrinėtos bylos

Lietuvos teismuose vertinamas ginklų ir šaudmenų pardavimas sankcionuotiems subjektams. Teismai konstatavo, kad asmuo veikė tiesiogine tyčia, naudodamas sudėtingą maskavimo schemą. Teismas nustatė, kad prekės iš tikro buvo tiekiamos pažeidžiant tarptautinių sankcijų režimą, nors muitinės deklaracijose šį faktą buvo bandyta nuslėpti nurodant, kad prekės yra tiekiamos į trečiąją valstybę, kuriai toks režimas netaikomas. Teismai pabrėžė, kad būtent sąmoningas faktinių duomenų iškraipymas yra pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti.

Vertindami didelės žalos kilimą šiose bylose, teismai nurodė, kad žala Lietuvos Respublikos interesams atsiranda tuomet, kai pažeidžiami valstybės tarptautiniai įsipareigojimai bei nacionalinio saugumo interesai. Konstatuota, kad prekyba ginklais, ignoruojant nustatytus tarptautinių sankcijų draudimus, pripažįstama didelės žalos padarymu.

2026 metų tendencijos

Atsižvelgiant į 2025 metais suformuotą teismų praktiką, galima prognozuoti kelias aiškias baudžiamosios atsakomybės už tarptautinių sankcijų pažeidimus kryptis 2026 metais.

1. Tikėtina, kad BK 123¹ straipsnis ir toliau bus taikomas prioritetą teikiant didelio masto ir sistemingiems pažeidimams. Teismai, remdamiesi jau nustatytais precedentais, didžiausią dėmesį skirs veikoms, kurios pasižymi intensyviomis pastangomis nenutrūkstamai vystyti prekybą su sankcionuotais subjektais, pasitelkiant tarpininkus ir sąmoningai maskuojant tikruosius prekių gavėjus.
2. 2026 metais dar didesnė reikšmė bus teikiama didelės žalos turinio konkretizavimui.
3. Numatoma griežtesnė pozicija asmenims, užimantiems vadovaujančias pareigas.
4. 2026 metais baudžiamoji praktika, tikėtina, taps labiau orientuota į sankcijų apsauginę funkciją. Bylose vis didesnę reikšmę turės faktinė muitinės kontrolės išvengimo aplinkybė nuslepiant prekybos faktus ir bendra veikos ekonominio bei geopolitinio konteksto visuma.