liepos 15, 2026 / Ginčų sprendimas
ES parama gali virsti milijonine skola: ką daryti, kai institucija pradeda tyrimą?
Kasmet Lietuvoje išdalinama nemaža dalis ES paramos lėšų. Tai gera naujiena. Bet yra ir bloga naujiena. Net ir sėkmingai įgyvendinus projektą, po kelerių metų institucija gali pradėti pažeidimo tyrimą, o jo pabaigoje – paprašyti lėšas grąžinti su palūkanomis.
Pavyzdžiui, įmonė, pastačiusi biodujų jėgainę, po kelerių metų sulaukė reikalavimo grąžinti visą 1,6 mln. eurų paramą, o teismas institucijos prašymu iš karto areštavo bendrovės turtą visai šiai sumai. Kitas pavyzdys – ūkininkė, dėl rangovo kaltės nebaigusi statyti skerdyklos, be 215 tūkst. eurų paramos turėjo sumokėti dar per 34 tūkst. eurų palūkanų, susikaupusių per patį ginčo laikotarpį.
Teismuose paramos gavėjai laimi tik 1 bylą iš 4. O realiai paramos gavėjai laimi dar rečiau, nes iki teismo apskritai nukeliauja tik apie penktadalis institucijų sprendimų dėl pažeidimų – dauguma ginčų išsisprendžia (ar tiksliau, pasibaigia ne verslo naudai) dar anksčiau.
Nors statistika nėra palanki, advokatas suteikia vilties. Naujausia praktika rodo, kad paramos gavėjai laimi bylas, jei nuo pat pradžių aktyviai dalyvauja procese: teikia paaiškinimus pažeidimo tyrimo stadijoje, tikrina institucijos motyvus, kelia proporcingumo ir žalos ES biudžetui klausimus, o gavę sprendimą jo nepalieka „vėlesniam laikui“.
Svarbu žinoti: institucija privalo įrodyti ne tik formalų taisyklės pažeidimą, bet ir bent potencialią žalą ES biudžetui. Jei to nepadaro – sankcija gali būti panaikinta. Be to, sprendimai gali būti nuginčijami, kai jie nemotyvuoti, kai finansinė korekcija pritaikyta mechaniškai (be individualaus proporcingumo vertinimo), arba kai praleisti senaties terminai.
Įmonei, gavusiai pranešimą apie pradėtą pažeidimo tyrimą, advokatas pataria:
- Aptarti situaciją su teisininkais ir kompleksiškai įvertinti ją tiek pagal Lietuvos, tiek pagal ES teisę. Vien nacionalinių taisyklių analizė gali parodyti iškreiptą vaizdą.
- Apskaičiuoti realią finansinę grėsmę: kokia korekcija gresia – 5, 10, 25 ar visi 100 %, kokios susidarys palūkanos ir kaip toks reikalavimas paveiktų įmonės pinigų srautus. Toks skaičiavimas leidžia laiku apsispręsti, kada ginčytis verta, o kada racionaliau iš karto derėtis dėl taikios grąžinimo tvarkos.
- Dar iki sprendimo priėmimo pasirengti ne vien teisinę, bet ir finansinę gynybos strategiją. Gavus sprendimą dėl lėšų grąžinimo, terminai pradedami skaičiuoti iš karto, o institucija gali kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir turto arešto dar tada, kai įmonė tik svarsto, ką daryti.
Išvada paprasta: atskaitos taškas yra ne teismo šaukimas, o pirmasis pranešimas apie pradėtą tyrimą. Būtent nuo tos akimirkos verta veikti kaip rizikos valdymo situacijoje – ne laukti.
Visą straipsnį skaitykite lrt.lt.
