DI aktas: svarbiausia ne ar naudojate DI, o kas prisiima atsakomybę už turinį

Jau netrukus, rugpjūčio 2 d., įsigaliosiantys Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto (DI) akto skaidrumo reikalavimai kelia nemažai klausimų verslams, kurie jau kurį laiką sėkmingai taiko DI sprendimus ir džiaugiasi jų efektyvumu. Ko iš tiesų siekiama šiuo reglamentu, į ką svarbu atkreipti dėmesį ir kurioms įmonėms tai aktualiausia?

Atskome į svarbiausius klausimus, kurie rūpi tiek DI įrankius naudojantiems verslams, tiek turinio kūrėjams.

Ar naujasis reguliavimas taikomas tik DI kūrėjams, ar ir turinio kūrėjams?

Dažnai manoma, kad DI aktas skirtas tik DI kūrėjams, pavyzdžiui, „OpenAI“ ar „Google“. Vis dėlto taisyklės apima ir tuos, kurie DI sukurtą turinį naudoja bei skelbia – įmones, agentūras, žiniasklaidą ar kitus turinio kūrėjus.

Tai reiškia, kad DI akte numatyti skaidrumo reikalavimai taikomi tiek DI kūrėjams, tiek DI naudotojams.

Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad nuo šiol kiekvieną tekstą ar socialinių tinklų įrašą, kuriam buvo pasitelktas „ChatGPT“, reikės pažymėti kaip sukurtą DI.

Tuomet kada reikės žymėti, o kada – ne?

Čia ir slypi svarbiausias niuansas.

Jeigu DI sugeneruotas tekstas publikuojamas siekiant informuoti visuomenę apie viešojo intereso klausimus, iš esmės jis turėtų būti pažymėtas. Tačiau yra dvi svarbios išimtys. Pirma, šis reikalavimas netaikomas, kai DI naudojamas pagal įstatymus nusikalstamų veikų prevencijai, nustatymui ar tyrimui. Kita išimtis – jei tekstą prieš publikavimą peržiūrėjo žmogus ir už galutinį turinį atsakomybę prisiima konkretus asmuo arba organizacija.

Kitaip tariant, DI naudojimas pats savaime nėra problema. Svarbiausia, kad nebūtų skelbiami DI sugeneruoti tekstai, kurių niekas neperžiūrėjo. Manytina, kad taip siekiama išvengti situacijų, kai DI pateikia melagingą ar klaidinančią informaciją. Tokiais atvejais žmogus turėtų ją patikrinti ir prisiimti atsakomybę už galutinį turinį.

Ką naujasis reguliavimas reiškia verslui?

Jeigu DI padeda generuoti idėjas, rengti juodraščius ar spartinti kūrybinį procesą, o galutinį rezultatą peržiūri ir už jį atsako žmogus, toks darbo modelis išlieka visiškai įprastas. Tačiau jei DI tampa pagrindiniu turinio autoriumi ir faktiškai nebėra jokios žmogaus kontrolės, atsiranda pareiga tai aiškiai atskleisti auditorijai.

Kitaip tariant, didžiausias pokytis nėra pats DI naudojimas. Didžiausias pokytis – didesnis skaidrumas ir aiškesnė atsakomybė už tai, kokį turinį mato visuomenė.

Pagrindinė žinutė labai paprasta – DI turi būti naudojamas atsakingai ir skaidriai. Jei naudotojas nusprendžia pasitelkti DI, jis taip pat turi peržiūrėti sugeneruotą informaciją ir įsitikinti, kad ji yra teisinga. Jei to nepadaro, tam tikrais atvejais jis turėtų aiškiai informuoti visuomenę, kad turinys buvo sugeneruotas ar modifikuotas DI, jog žmonės nebūtų suklaidinti.

O jei organizacija nori viską kurti tik su DI?

Naudoti DI nėra draudžiama – priešingai, reguliavimas nesiekia stabdyti inovacijų. Tačiau jei organizacija nusprendžia publikuoti praktiškai neperžiūrėtą DI sugeneruotą turinį, ypač kai jis skirtas informuoti visuomenę apie svarbius klausimus, atsiranda pareiga aiškiai atskleisti, kad turinys buvo sugeneruotas arba modifikuotas DI. Todėl verslui svarbu ne tik naudoti DI, bet ir turėti aiškų procesą, kas peržiūri turinį ir kas už jį prisiima atsakomybę.

Ar socialiniai tinklai patys pažymės DI turinį?

Kai kuriais atvejais – taip. Tokios platformos kaip „Meta“, „TikTok“ ar „YouTube“ jau diegia sprendimus, leidžiančius atpažinti DI sukurtą turinį ir jį pažymėti. Tačiau už tinkamą atskleidimą pirmiausia atsako tas, kuris turinį paskelbia. Įvairios platformos tik skatinamos suteikti patogius įrankius tokiam žymėjimui.