DI skaidrumo reikalavimai – ko galime pasimokyti iš didžiųjų rinkos žaidėjų?

Vis sunkiau atskirti, kur turinį sukūrė žmogus, o kur – dirbtinis intelektas. Todėl įstatymų leidėjai nusprendė, kad DI sugeneruotas ar pakeistas turinys turi būti paženklintas.

Didžiosios DI bendrovės, tokios kaip „Anthropic“, „OpenAI“ ir „Google“, siekdamos įgyvendinti DI akto reikalavimus, taiko du pagrindinius būdus.

„Anthropic“

• Nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. nauji „Claude“ modeliai ES žymi DI turinį.
• Į tekstą įterpiamas nematomas vandens ženklas, o prie failų pridedami skaitmeniniu parašu patvirtinti C2PA metaduomenys.

Minusai:

• Vartotojas žymos nemato. Ją galima aptikti tik specialiomis priemonėmis.
• Žyma neparodo, kiek prie turinio prisidėjo DI.
• Perfrazavus ar išvertus tekstą žyma gali išnykti.

„OpenAI“

• „ChatGPT“, „Codex“ ir „OpenAI API“ sukurti vaizdai turi ir metaduomenis, ir „SynthID“ vandens ženklus.
• Turinio kilmę galima patikrinti specialioje sistemoje.

Minusai:

• Metaduomenys gali būti pašalinti arba prarasti įkeliant ar atsisiunčiant turinį, keičiant jo formatą ar dydį, darant ekrano kopiją.
• Žyma parodo, kad buvo naudojama DI sistema, bet neatsako, kiek prie rezultato prisidėjo žmogus ir kiek DI.

„Google“

• „Google“ sukurta skaitmeninio vandens ženklo technologija „SynthID“ skirta padėti nustatyti, kaip turinys buvo sukurtas ir redaguotas.
• Bendrovė bendradarbiauja su kitais rinkos žaidėjais, tarp jų „Apple“, „ElevenLabs“, „Kakao“, „NVIDIA“ ir „OpenAI“, ir siekia skatinti tarpusavyje suderinamų vandens ženklų naudojimą.

Minusai:

• Vienos bendrovės žymėjimas mažai naudingas, jei turinys perkeliamas į kitą platformą, kuri tos žymos neatpažįsta.
• Pati „Google“ įspėja dėl per didelio žymėjimų kiekio: persidengiantys DI ir teisiniai įspėjimai gali tik dar labiau suklaidinti vartotoją.

Visos bendrovės pripažįsta tą patį: tobulo techninio žymėjimo nėra. Žyma gali išnykti, o net ir išlikusi ji neparodo, kiek prie rezultato prisidėjo DI, o kiek žmogus.

Ką tai reiškia verslui ir turinio kūrėjams

• Reguliavimo tikslas nėra apsunkinti kiekvieną DI panaudojimo atvejį ar riboti DI kaip kūrybinio ar produktyvumo įrankio naudojimą.
• Žymėkite tai, kas klaidina. Realistiškas įžymybės atvaizdas, neva rekomenduojantis produktą, gali paveikti pirkėjo sprendimą.
• Kilmę patikrinti vis lengviau. Jei nutylėsite, kad naudojote DI, rizikuosite reputacija. Klauskite ne tik „ar naudojame DI?“. Taip pat svarbu, kas peržiūri rezultatą, kas už jį atsako ir kaip apie DI naudojimą informuojate klientus.

Plačiau apie tai „Motieka ir Audzevičius“ vyresnioji teisininkė Raminta Girtavičiūtė rašo lrt.lt.