ES 20-asis sankcijų paketas: nauji jurisdikciniai instrumentai ES šalių apsaugai

ES Taryba priėmė 20-ąjį ES sankcijų paketą. Jame, be daugelio sektorinių ir finansinių draudimų, atsirado ir procesinių naujovių, skirtų stiprinti ES įmonių apsaugą tarptautiniuose teisminiuose procesuose.

Praktikoje vis dažniau pasitaikydavo situacijų, kai ES įmonė, vykdanti sandorį, kurį staiga paveikė ES sankcijos, ar turinti kontrahentą, kuriam ES sankcijos pritaikytos netikėtai (kartais dėl to, kad nebuvo aišku, kas iš tikrųjų kontroliuoja tą subjektą), sužinodavo, kad prieš ją iškelta byla Rusijos teisme, nors sutartyje buvo aiški arbitražo išlyga. Arba kad Rusijoje priimtas sprendimas pateikiamas vykdyti Dubajuje ar kitoje trečiojoje valstybėje, kur ES įmonė turi sąskaitų ar turto. Arba kad Rusijos valdžia perėmė ES įmonės dukterinės bendrovės valdymą Rusijoje (temporary management (laikinas administravimas)) ir tai tampa pagrindu finansiniams reikalavimams trečiosiose jurisdikcijose.

Visose šiose situacijose bendra viena: ES šalis atsidurdavo jurisdikcijoje, kurioje ES teisė neveikia, ES teismų sprendimai nepripažįstami, o gynybos galimybės – ribotos.

Naujai priimti Reglamentai Nr. 2026/506 ir Nr. 2026/511, kuriais papildomi Reglamentai Nr. 833/2014 ir Nr. 269/2014, yra tiesioginis ES atsakas į šią situaciją.

Anti-suit injunction

Rusijos procesinės taisyklės suteikia šalies teismams galimybę perimti jurisdikciją ginčuose su ES įmonėmis dėl ES sankcijų paveiktų sutarčių, neatsižvelgiant į tai, ar sutartyje yra aiški arbitražo ar išimtinės jurisdikcijos išlyga. ES įmonės, atsisakančios pripažinti tokią jurisdikciją, rizikuoja reikšmingomis baudomis.

Naujasis Reglamento Nr. 833/2014 11ca straipsnis suteikia ES šaliai teisę kreiptis į kompetentingą valstybės narės teismą ir gauti įpareigojimą (anti-suit injunction) Rusijos šaliai neinicijuoti arba nutraukti tokius procesus. Įpareigojimo pagrindas – pati sutarties arbitražo ar išimtinės jurisdikcijos išlyga: teismas ją patvirtina ir įpareigoja ją gerbti. Nesilaikant šio įpareigojimo taikomos finansinės sankcijos, proporcingos galimam ES šalies nuostoliui ir mokamos tiesiogiai jai.

Praktinė reikšmė: iki šiol ES įmonė, prieš kurią Rusijos teisme inicijuojamas procesas pažeidžiant jurisdikcijos išlygą, galėjo tik ignoruoti tokį procesą, rizikuodama baudomis, arba jame dalyvauti, rizikuodama de facto pripažinti Rusijos teismo jurisdikciją. Dabar yra trečias kelias: aktyviai kreiptis į ES valstybės narės teismą ir teisiškai įpareigoti Rusijos šalį procesą nutraukti.

Lietuvoje civilinio proceso kodeksas tokios priemonės tiesiogiai nenumato. Bus įdomu stebėti, ar ES įmonės ryšis kreiptis į Lietuvos teismus tiesiogiai remdamosi šia nuostata ir kaip teismai vertins savo kompetenciją tokiose bylose.

Forum necessitatis

Forum necessitatis – tarptautinės privatinės teisės doktrina, pagal kurią teismas gali priimti bylą nagrinėti išimtiniu pagrindu, net jei pagal įprastas jurisdikcijos taisykles kompetencijos neturėtų.

Pakeistas Reglamento Nr. 833/2014 11d straipsnis šią doktriną tiesiogiai pritaiko ES sankcijų paveiktų ginčų su Rusijos šalimis santykiams. Forum necessitatis dabar taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kai Rusijos šalis iškelia bylą trečiosios valstybės teisme dėl ES sankcijų paveiktos sutarties (11a str.), reikalavimams dėl žalos, susijusios su neteisėtu Rusijos valdžios turto perėmimu, vadinamuoju temporary management (laikinu administravimu) (11b str.) ir reikalavimams dėl anti-suit injunction (11ca str.). Jei nė vienas valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal įprastas ES ar nacionalines taisykles, byla gali būti nagrinėjama toje valstybėje narėje, su kuria ginčas turi pakankamą ryšį.

Praktinė reikšmė: bylose, kylančiose iš šių situacijų, jurisdikcinis pagrindas konkrečioje valstybėje narėje dažnai nebus akivaizdus – atsakovas yra Rusijos subjektas, sutartis sudaryta ir vykdyta už ES ribų. Forum necessitatis vis tiek leidžia tokią bylą nagrinėti ES teisme, jei tik egzistuoja pakankamas faktinis ryšys su ta valstybe nare.

Apsauga nuo vykdymo trečiosiose valstybėse

Rusijos teismai, perimdami jurisdikciją, aktyviai priima sprendimus ginčuose dėl ES sankcijų paveiktų sutarčių. Tokie sprendimai gali būti pateikti vykdyti trečiosiose valstybėse, kur yra ginčo ES šalies turtas, taip apeinant ES teritorijoje galiojančią apsaugą pagal ES sankcijų režimą. Analogiška rizika kyla ir dėl Rusijos valdžios vykdomo neteisėto turto perėmimo (laikino administravimo atvejais).

Abu reglamentai šią situaciją sprendžia papildydami Reglamentą Nr. 269/2014 11a straipsnį nauja 2 dalimi. ES šalis, prieš kurią trečiosios valstybės teisme inicijuojamas tokio Rusijoje priimto sprendimo vykdymas, turi teisę reikalauti visų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, atlyginimo – iš asmenų, kurie tokį vykdymą inicijuoja ar jam padeda, taip pat iš juos valdančių ar kontroliuojančių asmenų. Sąlyga: ES šalis neturi veiksmingos teisinės gynybos tos jurisdikcijos teisėje. Išimtis taikoma advokatams ir teismų nariams.

Praktinė reikšmė: Rusijos šalis, gavusi palankų sprendimą Rusijos teisme, gali bandyti jį vykdyti ten, kur yra ES šalies turtas – Dubajuje, Honkonge ar kitur. Iki šiol tokiose situacijose ES šalis dažnai likdavo be veiksmingos gynybos. Dabar ji gali pareikšti ieškinį ES valstybės narės teisme prieš tuos, kurie tą vykdymą organizuoja ar jam padeda, ir iš jų išieškoti patirtus nuostolius.

Veiksmai, kurių būtina imtis

Jei susidūrėte su kuriuo nors iš aprašytų scenarijų, pirmiausia įsidėmėkite tris dalykus:

Pirma, jei gavote žinią, kad Rusijos teisme prieš jus iškelta byla – patikrinkite sutarties jurisdikcijos ar arbitražo išlygą. Jei ji egzistuoja ir apima kylantį ginčą, turite pagrindą nedelsdami kreiptis į ES valstybės narės teismą dėl anti-suit injunction. Prieš tai verta įvertinti, ar išlygos formuluotė yra pakankamai aiški ir ar ji apima konkrečią ginčo situaciją – nuo to priklauso, ar ši priemonė bus veiksmingai įgyvendinta.

Antra, jei sužinojote, kad Rusijoje priimtas sprendimas pateiktas vykdyti trečiojoje valstybėje – ES valstybės narės teisme galite reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo iš tų, kurie tą vykdymą organizuoja ar jam padeda. Svarbu dokumentuoti nuostolius nuo pat pradžių: teismo išlaidas, prarastas sutartines pajamas, kitas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas.

Trečia, abu minėti mechanizmai veikia ES valstybių narių teismuose, tačiau nacionaliniai procesiniai kodeksai šių priemonių dažnai tiesiogiai nenumato. Tai reiškia, kad teismai jas taikys pirmą kartą. Kreipiantis į teismą, reikės ne tik remtis reglamento nuostatomis, bet ir paaiškinti teismui šių mechanizmų kontekstą ir tikslą.