ES direktyva dėl lyčių lygybės valdybose: ką privalo žinoti Lietuvos bendrovės

Pagal Europos Sąjungos (ES) sutarties 2 straipsnį lygybė yra viena iš pamatinių ES vertybių, bendra visoms valstybėms narėms, kurių visuomenėse pripažįstama ir skatinama moterų ir vyrų lygybė. Vadovaudamasi šiomis vertybėmis, ES įsipareigoja aktyviai skatinti lyčių lygybę visose srityse, įskaitant ekonominį ir verslo sektorių.

Plačiai pripažįstama, kad didesnis moterų dalyvavimas bendrovių valdybose prisideda prie geresnio įmonių valdymo. Įvairesnė sudėtis skatina kolektyvinį mąstymą, apimantį platesnį požiūrių ir patirčių spektrą, o tai lemia geresnius komandų veiklos rezultatus bei aukštesnę sprendimų priėmimo kokybę. Daugybė tyrimų taip pat patvirtina teigiamą ryšį tarp lyčių įvairovės aukščiausios vadovybės lygmeniu ir bendrovės finansinių rezultatų bei pelningumo, o tai sudaro prielaidas ilgalaikiam ir tvariam augimui.

Lyčių lygybės politika yra itin svarbi ne tik socialiniu, bet ir ekonominiu požiūriu – ji prisideda prie ekonomikos augimo, klestėjimo ir konkurencingumo didinimo. Šiems tikslams įgyvendinti nuo 2026 m. birželio mėn. Lietuvoje bus pradėta taikyti Europos Sąjungos direktyva (ES) 2022/2381 (Direktyva), kuria Lietuvos bendrovės įpareigojamos užtikrinti lyčių pusiausvyrą valdybose.

Nors Direktyva jau yra perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę, joje nustatytus tikslinius rodiklius bendrovės privalės pasiekti iki 2026 m. birželio 30 d. Pagal Direktyvą nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys (daugelių atveju– moterys) turės užimti:

• ne mažiau kaip 40 % nevykdomųjų direktorių pareigų, arba
• ne mažiau kaip 33 % visų direktorių pareigų, įskaitant tiek vykdomuosius, tiek nevykdomuosius direktorius.

Direktyvos nuostatos taikomos ne tik biržoje listinguojamoms bendrovėms, bet ir toms bendrovėms, kurios atitinka bent du iš šių kriterijų:

• turi daugiau nei 250 darbuotojų;
• jų turtas viršija 25 mln. eurų;
• jų metinės pajamos viršija 50 mln. eurų.

Siekiant užtikrinti tinkamą ir skaidrų Direktyvos įgyvendinimą, bendrovėms nustatyta pareiga kasmet teikti ataskaitas apie lyčių atstovavimą jų valdybose. Ši informacija turi būti pateikiama viešai, lengvai ir tinkamai prieinamu būdu, skelbiant bendrovės interneto svetainėje. Jei ši pareiga nevykdoma gali būti taikomos sankcijos, pavyzdžiui, piniginės baudos ar net atimta teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Numatyta galimybė ir asmeniui, kuris mano, kad buvo diskriminuojamas dėl lyties, reikalauti žalos atlyginimo, o bendrovė turės pareigą įrodyti, kad sprendimas buvo objektyvus.

Nors direktyvos taikymas Lietuvoje pradėtas jau praėjusiais metais, nustatytus lyčių atstovavimo rodiklius bendrovės privalės pasiekti iki 2026 m. vasaros. Siekiant sklandaus ir efektyvaus reikalavimų įgyvendinimo, bendrovėms jau dabar rekomenduojama peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti vidinius dokumentus, reglamentuojančius valdybos narių atrankos kriterijus ir procedūras.

Vis dėlto direktyva aiškiai nustato, kad pirmumas nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui gali būti teikiamas tik tuomet, kai tokio kandidato kvalifikacija – tinkamumas, kompetencija ir profesinės veiklos rezultatai – yra lygiavertė kitos lyties kandidato kvalifikacijai. Pirmumas negali būti suteikiamas besąlygiškai, t.y. jis netaikomas tais atvejais, kai, objektyviai įvertinus visus taikytinus kriterijus, kitos lyties kandidatas yra pripažįstamas tinkamesniu. Kiekvieno kandidato paraiška turi būti vertinama individualiai, skaidriai ir objektyviai.