GPM tarifų didinimas ir NPD taikymo pokyčiai – kaip tai gali paveikti verslus?

Svarstant galimus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų pakeitimus ir neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) taikymo modelio peržiūrą, Lietuvos verslo bendruomenė vis garsiau kelia klausimą: kokią realią įtaką šie pasiūlymai gali turėti jų veiklai?

Nors siūlomi mokesčių sistemos pokyčiai iš pirmo žvilgsnio atrodo orientuoti į darbuotojų pajamų perskirstymą, jų pasekmės gali būti itin reikšmingos ir darbdaviams – nuo padidėjusios darbo jėgos kainos iki konkurencingumo mažėjimo tarptautinėje talentų rinkoje. Remiantis Finansų ministerijos pasiūlymais ir viešai prieinama informacija, šiuo metu svarstoma ne tik apie GPM tarifų struktūros koregavimą, bet ir apie progresyvesnio NPD taikymo modelio įvedimą.

Tačiau verslo atstovai įspėja: jei šie pakeitimai būtų įgyvendinti neatsižvelgiant į jų praktinį poveikį verslo aplinkai, GPM didinimas ir NPD modelio kaita gali atgrasyti aukštos kvalifikacijos specialistus, paskatinti darbo jėgos nutekėjimą į užsienį ir paskatinti šešėlinės ekonomikos augimą.

GPM didinimas: kas keičiasi ir kodėl verslai sunerimo?

Pagal Finansų ministerijos paskelbtą mokesčių peržiūros pasiūlymų paketą, svarstoma keisti gyventojų pajamų mokesčio tarifų struktūrą, kad ji būtų labiau progresyvi. Nors konkreti galutinė formulė dar nėra patvirtinta, viešojoje erdvėje kalbama apie šiuos galimus pokyčius:

• Dauguma pajamų rūšių (iškyrus darbo atlyginimą, dividendus) būtų sumuojamos ir joms taikomas progresinis GPM tarifas.
• Standartinis GPM tarifas būtų 20 %.
• Virš tam tikros metinių pajamų ribos būtų taikomas didesnis tarifas – 25 %, sekančią ribą viršijusioms pajamoms būtų taikomas 32% tarifas.
• Tokie pokyčiai grindžiami progresyvumo ir socialinio teisingumo principais – siekiu, kad didesnes pajamas gaunantys asmenys prisidėtų daugiau prie valstybės biudžeto.

Vis dėlto verslo bendruomenė kelia klausimų dėl šių siūlymų poveikio: kaip jie paveiks atlyginimų politiką, konkurenciją dėl talentų bei Lietuvos verslo patrauklumą užsienio investuotojams.

Pasekmės verslui: didesnės išlaidos, mažesnės galimybės konkuruoti

Jei aukštesni GPM tarifai būtų įvesti, o darbuotojų pajamos „į rankas“ sumažėtų, tai sukurtų spaudimą darbdaviams kompensuoti šį netekimą didinant bruto atlyginimus. Tai reikštų ne tik papildomas išlaidas darbo fondui, bet ir platesnius padarinius:

• Išaugusi darbo jėgos kaina, ypač aukštos kvalifikacijos pozicijose, tokiose kaip IT, finansai, technologijos, inžinerija.
• Galimas investicinių sprendimų pervertinimas – kai kurios įmonės gali nuspręsti plėtrą vykdyti užsienyje ar atsargiau planuoti naujas darbo vietas.
• Sumažėjęs konkurencingumas tarptautinėje darbo rinkoje – aukštos kvalifikacijos darbuotojai gali rinktis valstybes, kuriose taikoma palankesnė mokesčių sistema ar mažesnė mokestinė našta.

Kaip pažymima ne viename verslo atstovų komentare, tokie struktūriniai pokyčiai gali keisti ne tik skaičius atlyginimų skiltyse, bet ir visą požiūrį į darbą Lietuvoje – ypač tarp jaunų ir mobilių specialistų.

NPD taikymo pokyčiai: kaip keičiasi neapmokestinamų pajamų apskaičiavimas?

Be GPM tarifų peržiūros, Finansų ministerija taip pat siūlo koreguoti neapmokestinamų pajamų dydžio taikymo principus. Šiuo metu galiojanti sistema remiasi formulėmis, kuriomis palaipsniui mažinamas taikomas NPD, augant gyventojo darbo pajamoms.

Pagal svarstomą modelį:

• NPD dydis būtų padidintas mažas pajamas gaunantiems gyventojams, siekiant sumažinti jų mokestinę naštą;
• tačiau NPD būtų greičiau mažinamas, kylant pajamoms – tai reiškia, kad vidutines ar didesnes pajamas gaunantys darbuotojai naudotųsi mažesniu arba visai nebesinaudotų NPD.

Šiuo žingsniu siekiama užtikrinti didesnį socialinį teisingumą ir sumažinti pajamų nelygybę, tačiau verslo aplinkoje keliamas klausimas – kokios tokio pokyčio pasekmės gali būti realiai jaučiamos darbo rinkoje?

Kokią įtaką tai turės verslui?

Nors siūlomas NPD taikymo modelis gali pagerinti žemiausias pajamas gaunančių asmenų finansinę situaciją, kai kurie darbdaviai ir ekspertai įžvelgia ir potencialių neigiamų pasekmių:

• Skatinimas palaikyti žemesnes pajamas. Norėdami išlaikyti teisę į didesnį neapmokestinamų pajamų dydį, kai kurie darbuotojai gali vengti papildomo darbo krūvio ar pareigų, riboti savo pajamas, o tai gali lemti motyvacijos mažėjimą.
• Rizika rinkos iškraipymui. Siekiant išvengti NPD mažėjimo, kai kurie darbuotojai gali būti linkę tartis dėl alternatyvių apmokėjimo formų (autorinių sutarčių, IV pažymų), kas gali mažinti darbo santykių formalumą.
• Darbo jėgos kainos spaudimas. Norėdami kompensuoti darbuotojų „į rankas“ sumažėjusias pajamas, darbdaviai gali būti priversti peržiūrėti darbo užmokesčio strategijas, ypač jei pokyčiai labiausiai paveiktų vidutines pajamas gaunančius darbuotojus – pagrindinę kvalifikuotos darbo jėgos grupę.

Verslo atstovai pažymi, kad nors NPD taikymas yra efektyvi socialinės paramos forma, svarbu išlaikyti balansą, kuris ne demotyvuotų darbo rinkos dalyvių, o skatintų jų profesinį augimą ir produktyvumą.

Darbo rinkos dinamika: kaip pasikeis darbuotojų elgsena?

Siūlomi GPM tarifų ir NPD taikymo pakeitimai neapsiriboja vien tik skaičiais mokestinėje deklaracijoje – jie gali reikšmingai paveikti ir pačios darbo rinkos elgseną. Verslo bendruomenė atkreipia dėmesį, kad mokestinių pokyčių poveikis pasireikš ne tik per finansinius rodiklius, bet ir per darbuotojų sprendimus, lojalumą, karjeros pasirinkimus bei mobilumo lygį.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracijos rizika

Viena dažniausiai išsakytų verslo atstovų baimių – padidėjusi talentų migracijos tikimybė. Jeigu GPM didinimas reikšmingai sumažintų „į rankas“ gaunamas aukštesnes pajamas, tikėtina, kad dalis aukštos kvalifikacijos darbuotojų:

• Rinksis dirbti nuotoliniu būdu užsienio įmonėse, kuriose taikomi palankesni apmokestinimo modeliai.
• Svarstys apie emigraciją į kitas ES šalis, ypač Skandinaviją, Nyderlandus, Vokietiją ar Estiją, kur verslo aplinka ir atlyginimų „likutis po mokesčių“ konkuruoja tarptautiniu mastu.
• Vengs ilgalaikių įsipareigojimų Lietuvos įmonėse, ypač jei jos negalės pasiūlyti konkurencingo atlygio ar karjeros perspektyvų.

Ši tendencija ypač aktuali IT, finansų, inžinerijos ir kitose srityse, kur darbas yra nesusietas su konkrečia geografine lokacija.

Alternatyvių atlygio formų paieška ir „šešėlinės“ rizikos

Kitas svarbus aspektas – galimas darbo santykių formalumo mažėjimas. Keičiantis NPD taikymui ir didėjant mokestinei naštai, kai kurie darbuotojai gali būti linkę:

• Derėtis dėl didesnės atlygio dalies „neoficialiai“ (ypač mažesniuose versluose ar sezoniniuose darbuose).
• Pasirinkti autorines ar paslaugų sutartis, siekiant išvengti darbo sutartims taikomų mokesčių.

Šios tendencijos kelia pavojų darbo rinkos skaidrumui ir socialinio draudimo sistemos stabilumui. Jos taip pat mažina darbuotojų apsaugą – tiek teisine, tiek socialine prasme.

Motyvacijos iššūkiai ir ilgalaikis produktyvumas

Galiausiai, viena iš svarbiausių – nors ir sunkiau pamatuojamų – pasekmių yra darbuotojų motyvacijos mažėjimas. Jei pajamų augimas tampa „baudžiamas“ per didesnį apmokestinimą ar sumažėjusį neapmokestinamų pajamų dydį, darbuotojai gali:

• Vengti papildomų atsakomybių ar vadovaujančių pareigų.
• Nesiekti profesinio augimo, jei finansinė nauda nėra proporcinga pastangoms.
• Rinktis mažiau formalų ar trumpalaikį užimtumą, mažinant bendrą įsipareigojimą darbdaviui.

Verslui tai reiškia sunkumus kuriant tvarią, lojalią ir produktyvią komandą, ypač jei atlygis tampa mažiau motyvuojantis nei anksčiau.

Ką turėtų daryti verslas? Praktiniai žingsniai

Nors GPM tarifų didinimas ir progresyvesnis NPD taikymas dar tik svarstomi, dauguma ekspertų sutaria – laukimas ir neveiklumas verslui gali kainuoti brangiai. Net ir siūlymų stadijoje būtina įsivertinti, kokį poveikį mokesčių sistemos pokyčiai galėtų turėti organizacijos veiklai, kaštų struktūrai bei darbuotojų pasitenkinimui.

Toliau pateikiame tris praktinius žingsnius, kuriuos verta apsvarstyti kiekvienai įmonei, norinčiai atsakingai pasiruošti pokyčiams.

Pirmiausia – analizė:

• Įvertinti, kaip GPM didinimas paveiks jūsų įmonės atlygio fondą.
• Apskaičiuoti, kaip pasikeis „į rankas“ mokamos sumos darbuotojams, esant skirtingiems scenarijams.
• Analizuoti, kurie darbuotojai labiausiai „pajus“ NPD taikymo pokyčius.

Antra – komunikacija:

• Paruošti darbuotojams aiškią informaciją apie tai, kaip mokestiniai pakeitimai paveiks jų pajamas.
• Pateikti alternatyvas ar paskatinimus tiems, kurie dėl pakeitimų gali jausti nuostolį.

Trečia – strateginis požiūris:

• Apsvarstyti galimybę peržiūrėti atlygio strategiją – galbūt dalį atlygio perkelti į ilgalaikius skatinimo mechanizmus.
• Stiprinti darbo vietos vertės pasiūlymą (angl. Employee Value Proposition, EVP), kad darbuotojai rinktųsi jūsų įmonę ne tik dėl atlyginimo.
• Vertinti tarptautinės konkurencijos rizikas – ar galite išlaikyti savo specialistus Lietuvoje?

Šiuo metu svarstomi GPM tarifų ir NPD taikymo pakeitimai atveria platesnę diskusiją ne tik apie mokesčių naštą, bet ir apie verslo gebėjimą prisitaikyti prie struktūrinių ekonomikos pokyčių. Verslui tai nėra tik apskaitos ar teisinės atitikties klausimas – tai žmonių, išlaikymo, konkurencinės pozicijos ir ilgalaikio augimo strategijos klausimas.

Todėl į pokyčius reikia žiūrėti ne kaip į vienkartinį iššūkį, o kaip į galimybę stiprinti vidinius procesus, peržiūrėti vertės pasiūlymą darbuotojams ir aiškiau apibrėžti, kodėl verta dirbti jūsų įmonėje – net ir permainų metu.

Reikia pagalbos vertinant GPM ir NPD pokyčių poveikį jūsų įmonei? „Motieka ir Audzevičius“ mokesčių ir darbo teisės ekspertai padės rasti sprendimus, padedančius išlaikyti konkurencinį pranašumą.