Individuali veikla ir augantis verslas: kada steigti juridinį asmenį?

Valstybės duomenų agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad Lietuvoje šimtai tūkstančių gyventojų veiklą vykdo pasirinkdami paprasčiausias formas – individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą. Toks pasirinkimas argumentuojamas šios formos paprastesniu administravimu, mažesnėmis veiklos pradžios sąnaudomis ir didesniu lankstumu planuojant pajamas bei išlaidas.

Individuali veikla dažnai puikiai tinka nedidelės apimties paslaugoms ar savarankiškai dirbantiems specialistams. Vis dėlto, veiklai vystantis palankiai, daugėjant klientų, norinčių pasinaudoti paslaugomis, kartu atsiranda ir poreikis savo jėgas jungti su tos pačios ar kitų veiklų specialistais, investuoti į technologijas, inovatyvius sprendimus, ieškoti išorinio finansavimo. Kartu didėja ir sutartinių įsipareigojimų, atsakomybės bei mokestinių klausimų apimtis. Tokiu atveju individualios veiklos forma gali būti per siaura augančiai veiklai ir nebeatitikti realių verslo poreikių.

Kada verta apsvarstyti juridinio asmens steigimą?

Prieš pasirenkant veiklos formą svarbu įvertinti ne tik administravimo patogumą, bet ir teisinę bei finansinę riziką, augimo galimybes ir verslo tęstinumą.

Asmeninės atsakomybės ribos

Atsakomybė yra viena esminių individualios veiklos ir juridinio asmens atribojimo kriterijų. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą, už su veikla susijusius įsipareigojimus atsakoma savo turtu, kadangi verslo liudijimo (pažymos) turėtojas veikia savo vardu. Tai reiškia, kad kilus ginčui, patyrus nuostolių ar neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, rizika gali paliesti ne tik verslo pajamas, bet ir asmenines santaupas ar kitą turtą. Šios pajamos nėra atskiriamos. Tokia rizika ypač reikšminga tose srityse, kur galimi didesni nuostoliai, pavyzdžiui, statybų, transporto ar gamybos veikloje.

Pasirinkus ribotos atsakomybės juridinio asmens formą ir įsteigus juridinį asmenį, jis laikomas savarankišku teisės subjektu. Toks subjektas turi savo pavadinimą ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikia savo vardu. Taip pat juridinis asmuo turi savo turtą, kuris yra atskirtas nuo jo dalyvių (steigėjų) turto.

Tačiau, renkantis juridinio asmens formą svarbu ją pasirinkti teisingai:

• ribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyvių atsakomybė paprastai ribojama tokių dalyvių įnašais į juridinį asmenį. Todėl norint savo atsakomybę kiek įmanoma aiškiau apibrėžti, rekomenduojama svarstyti akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos teisines formas;
• neribotos atsakomybės juridinio asmens prievolių neįvykdymo atveju, panašiai kaip ir turint verslo liudijimą (pažymą), reikalavimas gali būti nukreiptas į tokio juridinio asmens dalyvio asmeninį turtą. Tokios formos pavyzdžiu laikoma individuali įmonė.

Didesnis patikimumas rinkoje

Juridinis asmuo dažnai vertinamas kaip patikimesnė verslo forma. Klientams, partneriams, tiekėjams ir investuotojams bendradarbiavimas su įmone neretai atrodo aiškesnis ir saugesnis, ypač kai kalbama apie didesnės vertės ar ilgalaikius projektus. Juridinio asmens forma taip pat gali palengvinti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, darbuotojų pritraukimą ir verslo santykių plėtrą.

Ne mažiau svarbus ir finansavimo klausimas. Reikalavimai gauti banko paskolą dažnai siejami su daugybe reikalavimų ir patikrinimų. Bankui, kaip būsimam kreditoriui, svarbu įsitikinti, kad finansavimą gaunantis asmuo yra mokus, turės lėšų įsipareigojimams vykdyti. Juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo teisinės formos, yra įpareigoti vesti finansines ataskaitas, apskaitoje registruoti įsipareigojimų sumas. O individualia veikla užsiimantiems asmenims bus sudėtinga gauti išorinį finansavimą, kadangi jų veikla paprastai yra mažiau nuspėjama, reikalavimai dėl finansinių operacijų vedimo – laisvesni, o visa tai investuotojams kelia mažesnį pasitikėjimą.

Palankesnės sąlygos augimui ir investicijoms

Juridinio asmens steigimas itin aktualus tiems, kurie planuoja spartesnę plėtrą ar veiklą inovacijų srityje. Dalis akceleravimo, inkubavimo ar finansavimo programų yra skirtos būtent juridiniams asmenims. Todėl startuoliams ar technologinę veiklą vystantiems verslams juridinio asmens steigimas dažnai tampa ne pasirinkimu, o būtina sąlyga tolesniam augimui.

Verslo tęstinumas

Individuali veikla dažniausiai yra tiesiogiai susieta su ją vykdančiu asmeniu. Nutraukus veiklą, pasikeitus aplinkybėms ar planuojant verslą perduoti kitam asmeniui, gali kilti daugiau praktinių ir teisinių klausimų. Juridinis asmuo suteikia aiškesnę struktūrą: verslą paprasčiau perleisti, pritraukti investuotoją, reorganizuoti ar parduoti. Tai ypač svarbu, kai verslas kuriamas ne tik dabartinėms pajamoms, bet ir ilgalaikei vertei.

Plėtra ir konkurencija

Net ir turint gerą, kokybišką ir inovatyvų produktą, tačiau neturint galimybių įsitvirtinti rinkoje, visos naujovės bus nublokštos didelių korporacijų reklamomis. Šios korporacijos turi didesnius finansus, skirtingų sričių specialistus bei patirties ne tik gamyboje, tačiau ir vystant verslą. Tokiu atveju norint plėsti veiklą, juridinio asmens steigimas yra būtinas sėkmės elementas.

Ar jau per vėlu steigti juridinį asmenį?

Vis dar pasitaiko atvejų, kai veikla pradedama pernelyg greitai, nesudarius aiškaus verslo plano, struktūros, neapgalvojus pasekmių. Kartais pernelyg greitai pradėta veikla greitai ir baigiasi. Tačiau kitais atvejais, veikla išauga, o tada reikia atsisakyti individualios veiklos ir įsteigti juridinį asmenį. Įsteigti juridinį asmenį niekada nėra „per vėlu“. Tačiau, atidėliojant šį sprendimą, laiko, finansinės ir pastangų išlaidos auga kartu.

Sutarčių perkėlimas

Kadangi juridinis asmuo laikomas savarankišku teisės subjektu, ankstesni susitarimai, sudaryti su individualią veiklą vykdančio asmens vardu, automatiškai netampa saistančiais juridinį asmenį, kaip tęsiantį veiklą. Tam reikia sudaryti teisių perleidimo sutartis arba ankstesnius susitarimus nutraukti ir sudaryti naujus, tačiau dabar jau juridinio asmens vardu.

Tokiam formalumui prireikia nemažai laiko bei finansų, kurie būtų vertingesni investuojant į paties juridinio asmens veiklą. Be to, klientai, partneriai ar tiekėjai tuo gali pasinaudoti siekdami iš naujo derėtis dėl kainos, terminų, kitų sąlygų. Taip pat šiuo etapu minėti asmenys gali pasinaudoti kaip galimybe nutraukti anksčiau turėtus santykius.

Turto ir teisių perdavimas

Šiame pereinamajame etape taip pat turi būti tinkamai perduotas ir veikloje naudojamas turtas: įranga, transporto priemonės, inventorius, nematerialaus turto objektai (prekių ženklai, programinė įranga, teisės ir kt.). Tokie veiksmai turi būti tinkamai įforminti ir apskaityti, o kai kuriais atvejais gali reikėti ir registracijos ar perregistravimo viešuosiuose registruose. Jei veiklai įstatymai numato specifinius reikalavimus, papildomai gali tekti spręsti ir naujų leidimų ar licencijų gavimo klausimus.

Reputacijos ir finansavimo aspektai

Bet kuria forma vykdant veiklą, paprastai reikia laiko, kad veiklą vykdantis subjektas susikurtų savo reputaciją. Kai juridinis asmuo steigiamas tik po kelerių metų veiklos, kai kuriems partneriams ar finansuotojams gali kilti klausimų dėl tokio sprendimo priežasčių. Naujai įsteigtas subjektas taip pat dar neturi savo kredito ar veiklos istorijos, todėl tam tikrais atvejais gauti finansavimą gali būti sunkiau nei juridiniam asmeniui, kuris būtų veikęs nuo ankstesnio verslo etapo.

Ką svarbu prisiminti?

Pradėti veiklą be juridinio asmens dažnai yra paprasta ir patogu. Tačiau veiklai augant toks sprendimas gali tapti mažiau palankus tiek rizikos valdymo, tiek plėtros požiūriu. Juridinis asmuo gali suteikti aiškesnę verslo struktūrą, padėti atskirti asmeninį ir verslo turtą, sustiprinti pasitikėjimą rinkoje ir sudaryti geresnes sąlygas investicijoms bei finansavimui.

Tinkamiausia teisinė forma priklauso nuo konkrečių verslo tikslų, veiklos apimties ir plėtros planų. Mažoji bendrija dažnai pasirenkama smulkesniam ar lankstesnės struktūros verslui, o uždaroji akcinė bendrovė dažniau tinka didesniems projektams, komandiniam augimui ir investuotojų pritraukimui.

Nors iš pradžių juridinio asmens steigimas gali atrodyti kaip papildomas formalumas, ilgainiui jis gali tapti svarbia investicija į verslo saugumą, stabilumą ir augimą. Todėl jei į savo veiklą žiūrite ne kaip į laikiną užsiėmimą, o kaip į perspektyvų verslą, juridinio asmens steigimą verta apsvarstyti kuo anksčiau.

Apibendrinimas

Jei vis dar svarstote, ar verta steigti juridinį asmenį ir kokią formą pasirinkti, rekomenduojame dar kartą apžvelgti ir įvertinti lentelėje pateiktus verslo vykdymo formos privalumus ir trūkumus:

Tam, kad juridinio asmens steigimas taptų tvirtu žingsniu į saugią ir stabilią verslo plėtrą, „Motieka ir Audzevičius“ įmonių teisės ekspertai gali padėti įvertinti teisinius aspektus ir užtikrinti aiškią verslo struktūrą.