Kam priklauso atsakomybė dėl nepristatytų siuntų

Lietuvą sukrėtė žinia apie nukritusį krovininį orlaivį. Kol tarnybos ir ekspertai aiškinsis nelaimės priežastis, teisininkai komentuoja, kam priklauso atsakomybė dėl nepristatytų siuntų.

Atsakydamas į šį klausimą ginčų advokatas Albertas Šekštelo pažymi, kad potencialiai atsakingų asmenų ratas gali būti labai platus. Tai gali būti prekės pardavėjas, logistikos bendrovė ir jos draudikas, oro vežėjas ar jo draudikas.  Svarbu išsiaiškinti, ar siuntos gavėjas buvo verslo subjektas ar vartotojas, nes vartotojams galioja papildomos apsaugos.

Jei siuntos gavėjas buvo verslo subjektas, reikėtų pirmiausia įvertinti sutarties su pardavėju nuostatas dėl atsakomybės ir force majeure aplinkybių.

Pavyzdžiui, dažnai versle naudojamos „Incoterms 2020“ ar „Incoterms 2010“ taisyklės numato skirtingus pristatymo variantus, kur vienu atveju už krovinio praradimą rizika tenka pirkėjui („Incoterms 2020 EXW“), o kitu atveju – pardavėjui („Incoterms 2020 DDP“). Jei dėl orlaivio avarijos prarastos prekės rizika tenka pardavėjui ir sutartyje numatytos atitinkamos tokios force majeure sąlygos, reikėtų kreiptis į pardavėją su pretenzija dėl prekės praradimo ir prašymu išsiųsti naują prekę. Tai būtų vienas greičiausių būdų atgauti prekes.

 Jeigu pardavėjas neatsako už prekės praradimą pirkėjui, pastarasis turėtų kreiptis su pretenzija į krovinių vežėją ir, jei šis nekompensuotų visos prarastos krovinio vertės, spręsti, ką toliau daryti. Greičiausiai reikėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą.

A. Šekštelo atkreipia dėmesį, kad vežėjo atsakomybė ribojama: jis kompensuoja deklaruotą krovinio vertę, kuri negali viršyti 17 specialiųjų skolinimosi teisių (vienos tokios teisės vertė šiuo metu yra maždaug 1,26 Eur vienam kilogramui).

Visą komentarą kviečiame skaityti „Verslo žiniose“.