Kas atsakingas, kai naujo daugiabučio vystytojas dingsta?

Lietuvos NT rinkoje įprasta praktika – kiekvienam stambesniam projektui steigti atskirą juridinį vienetą. Tai racionalus sprendimas: atskiriamos rizikos, supaprastinamas finansavimas, aiškiau valdomas konkretaus projekto biudžetas.

Tačiau ši struktūra kelia klausimų dėl atsakomybės tęstinumo – ypač kai garantinis laikotarpis ilgesnis nei pačios projektinės įmonės gyvavimo trukmė.

NT ir statybų teisės ekspertas Karolis Barkauskas pateikia aiškų vertinimą: bankrotas neatleidžia nuo garantinių įsipareigojimų, o pirkėjai lieka apsaugoti – tam įstatymas numato konkrečius instrumentus: draudimo bendrovės laidavimo raštą, kredito įstaigos garantiją arba lėšas notaro depozitinėje sąskaitoje.

Vis dėlto teisininkas įvardija ir esamą reguliavimo neatitikimą: šie užtikrinimo dokumentai paprastai galioja 3 metus, o garantiniai terminai statybos defektams siekia 5, 10, o atskirais atvejais – net 20 metų.

Ką tai reiškia NT sektoriui:

• Vystytojams – papildoma priežastis peržiūrėti garantinių įsipareigojimų užtikrinimo struktūrą ir jos trukmę.
• Investuotojams ir finansuotojams – nusimatyti aiškesnius rizikos vertinimo kriterijus vertinant projektą.
• Pirkėjams – signalas domėtis ne tik būsto kaina ar apdaila, bet ir konkrečiu garantijų mechanizmu bei jo galiojimo terminu.

Visas straipsnis tv3.lt.