Atliktų darbų aktas statybos rangoje: ką daryti, kai užsakovas jo nepasirašo

Statybos rangoje atliktų darbų aktas yra vienas svarbiausių dokumentų, patvirtinančių darbų rezultato perdavimą ir priėmimą bei turinčių reikšmę atsiskaitymui. Civilinio kodekso (CK) 6.694 straipsnis nustato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys, o vienai šaliai atsisakius jį pasirašyti akte daroma žyma apie atsisakymą ir dokumentą pasirašo kita šalis.

Darbų priėmimo perdavimo aktas svarbus ne tik mokėjimui: nuo darbų perdavimo gali priklausyti rizikos paskirstymas, garantinių terminų pradžia ir reikalavimai dėl trūkumų. Toliau – kada užsakovas gali atsisakyti pasirašyti, kaip surašomas vienašalis dokumentas, kaip reikalauti apmokėjimo ir kuo skiriasi F2, F3 bei statybos užbaigimo dokumentai.

Kas yra atliktų darbų aktas ir ką jis reiškia rangovui?

Atliktų darbų aktas patvirtina, kokį darbų rezultatą rangovas perduoda, o užsakovas priima, tačiau konkreti mokėjimo data pirmiausia nustatoma sutartyje. CK 6.687 straipsnis numato, kad už atliktus statybos darbus mokama sutartyje nustatytais terminais ir tvarka; šalys gali susitarti dėl etapinio atsiskaitymo ar mokėjimo po objekto priėmimo. Atskirai priimto darbų etapo atveju užsakovui pereina jo atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, išskyrus rangovo kaltės atvejus. O 5, 10 ir 20 metų statybos garantiniai terminai rangos būdu skaičiuojami nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos. Todėl atliktų statybos darbų aktas nėra vien buhalterinis priedas, o sąskaita faktūra savaime jo nepakeičia.

Kuo skiriasi tarpinis ir baigiamasis atliktų darbų aktas?

Tarpiniu dokumentu paprastai perduodamas atskiras darbų etapas, o baigiamuoju – visas pagal sutartį atliktų darbų rezultatas. Šis skirtumas svarbus, nes atskiro etapo priėmimas gali lemti to etapo rizikos perėjimą, tačiau statybos garantiniai terminai pagal CK 6.698 straipsnį rangos būdu siejami su visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimu užsakovui.

Tarpinio darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymas nereiškia, kad užsakovas netenka teisių dėl vėliau paaiškėjusių trūkumų. Akivaizdžius trūkumus svarbu aptarti priėmimo dokumente, o paslėptus, kurių nebuvo galima nustatyti normaliai priimant darbus, užsakovas gali nurodyti vėliau, apie juos per protingą terminą pranešdamas rangovui.

Kada užsakovas turi teisę nepasirašyti atliktų darbų akto?

Kai užsakovas nepasirašo atliktų darbų akto, vien jo tylėjimas neužkerta kelio rangovui inicijuoti darbų perdavimą. Gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą, užsakovas pagal CK 6.694 straipsnį privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą ir jį organizuoti, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Užsakovas gali atsisakyti priimti darbų rezultatą, kai nustatyti trūkumai yra tokie, kad rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jų negali pašalinti nei rangovas, nei užsakovas. Kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį būtini bandymai ar kontroliniai matavimai, darbai priimami tik gavus teigiamus rezultatus. Kitais atvejais pastabas dėl pašalinamų trūkumų tikslinga tiksliai įrašyti į priėmimo dokumentus. Jei darbų priėmimo dokumentas nepasirašytas, ginče svarbu ne pats parašo nebuvimas, o atsisakymo priežastys ir jų įrodymai.

Kaip įforminamas vienašalis atliktų darbų aktas?

Vienašalis atliktų darbų aktas įforminamas, kai kita šalis atsisako pasirašyti perdavimo dokumentą: akte pažymimas atsisakymas, o dokumentą pasirašo darbus perduodanti šalis. CK 6.694 straipsnio 4 dalis leidžia tokį vienašalį perdavimo aktą teismui pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatoma, kad kita šalis pasirašyti atsisakė pagrįstai. Vadinasi, vienašalis dokumentas nėra automatinė apmokėjimo garantija, bet gali būti reikšmingas darbų perdavimo ir užsakovo elgesio įrodymas.

Pirmiausia užsakovui raštu pranešama, kad darbai parengti perduoti, ir pasiūlomas konkretus priėmimo laikas ar sutartyje nustatyta procedūra. Jei užsakovas atsisako pasirašyti, atsisakymas pažymimas akte, dokumentas pasirašomas vienašališkai ir pateikiamas užsakovui tokiu būdu, kad būtų galima įrodyti jo gavimą. Darbų būklę verta fiksuoti nuotraukomis, techninės priežiūros įrašais, bandymų rezultatais ir susirašinėjimu.

Taigi vienašalis statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo dokumentas stipriausias tada, kai jį lydi įrodymai, kad užsakovas buvo tinkamai pakviestas priimti darbus ir galėjo pateikti konkrečias pastabas. Jei ginčas pereina į reikalavimą dėl apmokėjimo, aktualus tampa komercinių ginčų sprendimas.

Kaip išieškoti skolą už atliktus darbus, kai aktas jau surašytas?

Vienašalis atliktų darbų aktas savaime neužtikrina apmokėjimo – rangovas, siekdamas atgauti skolą, turi pareikšti reikalavimą remdamasis sutartimi ir darbų perdavimą patvirtinančiais įrodymais. Reikalavimo pagrindą paprastai sudaro statybos rangos sutartis, pranešimas apie pasirengimą perduoti darbus, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas arba vienašalis dokumentas su žyma apie atsisakymą, sąskaita faktūra, techniniai dokumentai bei susirašinėjimas.

Jeigu mokėjimo terminas praleistas, kartu su pagrindine skola gali būti reikalaujama sutartyje nustatytų delspinigių ar palūkanų. Komercinėse sutartyse tarp ūkio subjektų, kai sutartyje palūkanų dydis nenustatytas ir tenkinamos įstatymo sąlygos, gali būti taikomos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytos pavėluoto mokėjimo palūkanos. Ginčas dėl apmokėjimo nepanaikina užsakovo teisės ginčyti darbų kokybę ar vienašalio dokumento pagrįstumą, todėl įrodymų visuma išlieka svarbi.

Rangos grandinėje užsakovo neatsiskaitymas savaime neatleidžia generalinio rangovo nuo atsakomybės subrangovui. CK 6.650 straipsnis nustato, kad generalinis rangovas atsako subrangovams už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitaip.

Kuo atliktų darbų aktas skiriasi nuo F2, F3 ir statybos užbaigimo akto?

Statybos darbų priėmimo-perdavimo aktas, F2, F3 ir statybos užbaigimo dokumentai nėra tas pats, o jų numeracija sutartyse gali skirtis. Statybų praktikoje F2 dažnai naudojamas kaip detalus atliktų darbų, jų kiekių ir verčių dokumentas, o F3 – kaip pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Praktikoje taip susiklostė, kad F2 ir F3 formos naudojamos įforminant atliktus darbus ir atsiskaitymą už juos.

Statybos užbaigimo aktas ir statybos užbaigimo deklaracija yra statybos užbaigimo dokumentai. Jie nepakeičia rangos šalių tarpusavio darbų perdavimo dokumentų ir netapatintini su F2 formos atliktų darbų aktu ar F3 pažyma.

Kaip fiksuoti statybos darbų trūkumus priimant darbus?

Statybos darbų trūkumai turi būti fiksuojami kuo konkrečiau: nurodant jų vietą, pobūdį ir mastą, taip pat sutartą ar reikalaujamą pašalinimo terminą. Tokia informacija gali būti įrašyta į darbų priėmimo dokumentą arba atskirą dokumentą, kurį praktikoje galima įvardyti kaip statybos defektinis aktas. Prie jo tikslinga pridėti datuotas nuotraukas, matavimus, techninio prižiūrėtojo įrašus ir raštu perduotas pastabas.

CK 6.662 straipsnis skiria akivaizdžius ir paslėptus trūkumus. Jeigu užsakovas, priimdamas darbą, pastebi trūkumus, juos reikia aptarti priėmimo dokumente arba jame numatyti teisę reikalavimą pareikšti vėliau. Priėmus darbą jo nepatikrinus, paprastai prarandama teisė remtis trūkumais, kuriuos buvo galima nustatyti normaliai priimant darbus. Paslėptiems trūkumams taikoma kita taisyklė: apie juos reikia pranešti rangovui per protingą terminą po nustatymo.

Kiek laiko galioja pretenzijos po darbų perdavimo?

Statybos rangos atveju minimalūs garantiniai terminai yra 5 metai, paslėptiems statinio elementams – 10 metų, o tyčia paslėptiems defektams – 20 metų. CK 6.698 straipsnis nustato, kad šie terminai rangos būdu skaičiuojami nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos. Sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis garantinis terminas.

Atskiras klausimas yra ieškinio senatis. CK 6.667 straipsnis reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustato 1 metų ieškinio senaties terminą. Kai galioja garantinis terminas ir apie trūkumus pareikšta jo metu, 1 metų terminas skaičiuojamas nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Todėl garantinis terminas ir ieškinio senatis nėra tas pats, o darbų perdavimo bei pretenzijos datos turi savarankišką teisinę reikšmę.

Ką įrašyti į statybos rangos sutartį, kad ginčo dėl akto nekiltų?

Statybos rangos sutartyje verta aiškiai nustatyti 4 elementus: per kiek laiko užsakovas turi pradėti ir užbaigti priėmimą, per kiek laiko pasirašyti dokumentą arba pateikti motyvuotą atsisakymą, kokiu būdu rangovas praneša apie pasirengimą perduoti darbus ir kokios sutartinės pasekmės taikomos, jei atsakymo laiku nėra. CK 6.694 straipsnis konkretaus dienų skaičiaus akto pasirašymui nenustato – gavęs rangovo pranešimą užsakovas turi nedelsdamas pradėti priėmimą, o detalesnę tvarką šalys gali apibrėžti sutartyje.

Taip pat svarbu susitarti dėl tarpinių etapų, naudojamų formų, jas pasirašančių asmenų, pastabų tvarkos ir apmokėjimo termino. Platesni statybos organizavimo būdai lemia ir tai, kokie dokumentai bei atsakomybės grandinė bus aktualūs konkrečiame projekte.

Kada į ginčą dėl akto verta įtraukti advokatą?

Teisininko vertinimas tampa aktualus tada, kai sutartyje nėra aiškios darbų priėmimo tvarkos arba užsakovas, gavęs pranešimą apie pasirengimą perduoti darbus, nepateikia motyvuoto atsakymo. Tokiu momentu dar galima suformuoti įrodymus prieš surašant vienašalį dokumentą. „Motieka ir Audzevičius“ statybos ir nekilnojamojo turto teisės komanda atstovauja ir rangovams, ir užsakovams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 13 d. baigė nagrinėti bylą dėl Jasinskio g. 12 Vilniuje pastatyto 71 buto gyvenamojo namo. Kaimyninio sklypo savininkas ginčijo statybos užbaigimo aktą ir reikalavo pastatą rekonstruoti. „Motieka ir Audzevičius“ atstovavo statytojui ir butų savininkams; visų 3 instancijų teismai ieškinį atmetė.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galiu išrašyti sąskaitą, jei aktas nepasirašytas?

Sąskaita faktūra gali būti išrašoma ir nepasirašius akto, tačiau vien jos išrašymas savaime neįrodo, kad darbai priimti ar kad konkrečią dieną suėjo mokėjimo terminas. Statybos darbų apmokėjimo terminus ir tvarką pirmiausia nustato sutartis, todėl reikia vertinti jos sąlygas ir faktinį darbų perdavimą.

Per kiek laiko užsakovas privalo pasirašyti aktą?

Konkretų terminą geriausia nustatyti sutartyje. Jeigu atskiro termino nėra, CK 6.694 straipsnis nustato ne konkretų dienų skaičių, o pareigą gavus rangovo pranešimą nedelsiant pradėti darbų priėmimą.

Ar vienašalis aktas turi galią teisme?

Taip, vienašalis perdavimo dokumentas gali būti įrodymas byloje. Tačiau teismas gali jį pripažinti negaliojančiu, jeigu nustato, kad kita šalis atsisakė dokumentą pasirašyti pagrįstai.

Ką daryti, jei užsakovas aktą pasirašo, bet neatsiskaito?

Pasirašytas aktas paprastai yra svarbus įrodymas, kad darbų rezultatas priimtas, tačiau mokėjimo terminas vertinamas pagal sutartį. Rangovas gali reikšti piniginį reikalavimą dėl neapmokėtos sumos ir, jei yra pagrindas, kartu reikalauti sutartinių arba įstatyme nustatytų palūkanų bei kitų mokėjimo vėlavimo pasekmių.