Kokią žalą sukelia neteisėtas darbuotojų perviliojimas?

Ar gali verslas prisiteisti žalą dėl konkurentų pervilioto darbuotojo? Vienareikšmio atsakymo nėra.

Dažnai tokio pobūdžio ginčai nepasiekia teismo, kadangi nepavyksta apskaičiuoti net preliminarios priteistinos sumos.

Nors senasis darbdavys jaučia daug neigiamų padarinių išėjus jo darbuotojams, kokią žalą tiksliai patyrė ar iki šiol patiria – nustatyti negali.

Gera žinia: teismai formuoja vis aiškesnes gaires, ko ir už ką galima reikalauti teisme, kai konkurentas nuviliojo jūsų darbuotoją.

Žala, kurios atlyginimą priteisia teismai:

1. Dėl nesąžiningos konkurencijos pažeidėjas gali gauti tam tikrą turtinę naudą, pavyzdžiui, pajamas. Skaičiuojamos pajamos, gautos už tą laikotarpį, per kurį pažeidėjas atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kai tarp veiksmų bei pajamų yra priežastinis ryšis.
2. Netiesioginiai nuostoliai, pavyzdžiui, sumažėjęs pelnas, kurį auka planavo uždirbti. Būtent tokių nuostolių dažniausiai prašoma priteisti, nes nukentėjusieji remiasi jiems žinomais skaičiais.
3. Nukentėjusiojo prarastos investicijos – negrįžtamos išlaidos (angl. Sunk costs). Pavyzdžiui, išmokėtos premijos, investicijos į darbuotojo mokymus, specifiniai asmeniniai instrumentai, marketingo medžiaga ir pan.

Apie tai, kokią žalą galima prisiteisti ir kaip ją apskaičiuoti – Henriko Stelmokaičio ir Jovitos Bislytės straipsnyje delfi.lt.