Slapukus mes naudojame siekdami pagerinti jūsų naršymo patirtį bei savo svetainės veikimą, taip pat įvertinti naudojimosi mūsų svetaine įpročius.
Slapukais vadinami nedideli tekstiniai failai, kurie yra laikinai įrašomi jūsų įrenginio standžiajame diske. Slapukai leidžia interneto svetainei atpažinti jos lankytoją per kitus apsilankymus joje, išsaugoti asmens naršymo istoriją, parinktis, pritaikyti turinį, pagreitina paiešką svetainėje, padeda efektyviau bei saugiau naudotis svetaine, tinkamai pateikti jos turinį bei pritaikyti jį prie lankytojų naršymo įpročių. Kitaip tariant, slapukai leidžia interneto svetainėms suteikti naudotojų poreikiams geriau pritaikytas paslaugas. Todėl slapukus naudoja dauguma interneto svetainių.
Dažniausiai slapukai jūsų, kaip svetainės lankytojo, tiesiogiai neidentifikuoja, tačiau pasitelkiant slapukus jūsų patirtis internete gali būti labiau suasmeninta.
gegužės 5, 2020 / Sandoriai ir įmonių teisė
Laikas pagalvoti apie turto apsaugos planavimą
COVID-19 pandemijos sukeltas neapibrėžtumas ir tikriausiai kelerius metus užsitęsianti sunki ekonominė situacija verčia prisiminti per 2008 metų globaliąją finansų krizę išmoktas pamokas. Nepagrįstas tikėjimas nesustabdomu turto vertės kilimu, pelno didėjimu ir kiti panašūs veiksniai lemia atidumo praradimą. Tiek verslų, tiek individualių asmenų pagrindinis dėmesys yra nukreiptas į pelno ir pajamų didinimą, pamirštant arba nesuteikiant pakankamai dėmesio jų turimo turto apsaugai.
Ekonomikos nuosmukio vargu ar galima išvengti, tačiau tinkamai įvertinus, numatant ir operatyviai valdant su nuosmukiu susijusią riziką, galima bandyti ją suvaldyti arba bent jau minimizuoti. Akivaizdu, kad dabartinėje ankstyvojoje ekonomikos nuosmukio stadijoje, siekiant išvengti turimo turto praradimo, yra tinkamas laikas įvertinti nuosavybės teise valdomo turto struktūrą iš įvairių perspektyvų, iš kurių viena svarbiausių – turto apsauga.
Turto apsaugos planavimas
Turto apsaugos planavimą plačiai galima apibūdinti kaip teisinius metodus ir finansines priemones, skirtas sumažinti teisines rizikas dėl juridinių ar fizinių asmenų nuosavybės teise valdomo finansinio, nekilnojamojo ar kitokio turto. Praktikoje dažnai turto apsaugos planavimo sąvoka yra susiaurinama ir apibūdinama kaip turto organizavimo būdas, kurio metu yra sumažinamas turtas (jo bendra vertė), siekiant sumažinti galimas teisines rizikas dėl potencialų kreditorių reikalavimų. Vis dėlto siauras apibūdinimas nėra visiškai tikslus, o kartais net yra sutapatinamas su neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, turto slėpimu, mokesčių vengimu, nelegaliu skolų išvengimo būdu ir pan. Tinkamas turto apsaugos planavimas yra atliekamas atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir leistinas turto apsaugojimo galimybes dar prieš bet kokius trečiųjų šalių pareikštus reikalavimus, nukreiptus į turtą.
Turto apsaugos planavimas yra susijęs su vertingiausio turto apsauga, siekiant sumažinti jam potencialią kitų asmenų keliamą riziką. Todėl planuojant turto apsaugą bei sprendžiant dėl tinkamiausių teisinių priemonių siekiamam tikslui pasiekti, reikia atsižvelgti ne tik į turto vertę, bet ir į valdomo turto struktūrą. Nėra vieno turto apsaugos plano, kuris būtų tinkamas visiems. Planuojant turto apsaugą dažnai reikia įsivertinti įvairius teisinius, mokestinius, šeimos ir verslo aspektus.
Turto apsaugos struktūros
Turto apsaugos struktūra – tai teisinė struktūra, kurios pagrindu valdomas turtas yra atskiriamas nuo nuosavybės teisės ar tiesioginės turto kontrolės ar tiesioginio savininko. Tokių struktūrų būna įvairių: nuo (i) paprastų, kai užtenka perkelti turto nuosavybės teisę kitam teisinį statusą turinčiam asmeniui, iki (ii) kompleksinių, kuomet yra pasitelkiami ne tik teisiniai įrankiai, bet ir finansinės priemonės, reorganizavimo procedūros, įvairios verslo formos bei skirtingos teisinės jurisdikcijos. Šios struktūros leidžia perkelti nuosavybės teisę į turtą kitam juridinį statusą turinčiam vienetui išlaikant teisę gauti perkelto turto generuojamą finansinę naudą.
Turto apsaugos struktūros panaudojimas
Yra daugybė priežasčių, kodėl fizinis ar juridinis asmuo siekia pasinaudoti ar sudaryti turto apsaugos struktūras. Poreikis gali būti nulemtas įvairių finansinių, teisinių, mokestinių ar kitokių priežasčių. Žemiau keletas iš jų, kurios šiandien yra arba artimiausiu metu bus ypač aktualios verslo subjektams:
- Apsisaugojimas nuo bankroto rizikos. Juridinio asmens bankroto proceso metu yra vienintelis tikslas – realizuoti visą juridinio asmens turtą̨ ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nebeatliekami jokie veiksmai juridinio asmens mokumui atkurti ar jį išsaugoti. Atitinkamai dažnais atvejais patartina atskirti juridinio asmens nuosavybės teise valdomą turtą nuo vykdomos veiklos, įsivertinti, ar vykdomai veiklai yra būtina valdyti turtą nuosavybės teise ir pan., dar prieš prasidedant juridinio asmens nemokumo problemoms.
- Turto ir investicijų portfelio diversifikavimas. Valdant savo turtą ir investicijas verta laikytis taisyklės „nelaikyk visų kiaušinių viename krepšyje“. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu investuotojai dažniausiai yra priversti ieškoti naujų investavimo galimybių̨. Tam yra pravartu peržiūrėti savo investicinių portfelių struktūrą̨ bei įsivertinti galimas rizikas. Optimaliu portfeliu yra laikytinas tas, kuris turi mažiausią riziką esant tam tikram pelningumui arba didžiausią pelningumą esant tam tikram rizikos laipsniui. Siekiant, kad rizika būtų sumažinta, patartina diversifikuoti valdomą turtą bei investicijų portfelį. Turto apsaugos struktūros, kurių pagrindu yra atskiriami gaunamų pajamų šaltiniai, leidžia investuotojams pasiekti optimalų turimo turto ir investicijų portfelį, o drauge sustiprina ir jo apsaugą.
- Likvidaus turto atskyrimas nuo nelikvidaus, toksinis turtas (toxic assets). Juridinio asmens turtas yra vienas iš juridinio asmens vertės bei stabilumo išraiškų. Likvidumas reiškia galimybę greitai ir lengvai pakeisti aktyvus į grynuosius pinigus. Likvidumas priklauso nuo rinkos ir turto rūšies, todėl turtas gali prarasti dalį savo likvidumo ekonominių ar kitų sukrėtimų metu. Turimo turto likvidumas sąlygoja stipresnį juridinio asmens konkurencingumą rinkoje, patrauklumą suinteresuotoms šalims bei geresnes sąlygas gauti išorinį finansavimą. Siekiant, kad juridinio asmens likvidumo rodikliai būtų geresni, patartina perkelti nuosavybės teisę į nelikvidų ar net toksinį turtą kitam teisinį statusą turinčiam vienetui, taip pagerinant juridinio asmens likvidumo rodiklius.
- Veiklos finansavimui reikalingas užtikrinimas. Pagrindinės verslo finansavimo kredito įstaigos yra linkusios teikti paskolas, tačiau dažniausiai reikalauja tam tikrų užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, įkeisti turimą turtą. Dažnai juridinio asmens vykdoma veikla susideda iš kelių veiklos sričių, o finansavimas būna skirtas konkrečiai vienai veiklos sričiai. Todėl patartina atskirti valdomą turtą, kuris yra ar bus skirtas užtikrinti finansavimui gauti, nuo likusio turto. Taip yra apsaugomas likęs turtas nuo galimos rizikos, kadangi reikalavimai, susiję su gautu finansavimu, gali būti nukreipti tik į turtą, kuriuo yra užtikrintas kredito įstaigos finansavimas.
- Vykdomos veiklos rizikos optimizavimas. Kaip jau minėta, dažnais atvejais juridinis asmuo vykdo kelias susijusias veiklas. Dabartinė rinkos situacija verslus vers įsivertinti, kokias vykdomas veiklas tęsti, o kurias galbūt nutraukti ar stabdyti. Akivaizdu, kad rizikingiausiose veiklose neturėtų būti sutelktas pagrindinis, vertingiausias turtas. Siekiant efektyvaus veiklos rizikos optimizavimo, kuris užtikrintų juridinio asmens stabilumą, vertės didinimą bei finansinę naudą, privaloma įsivertinti turto atskyrimo nuo vykdomos veiklos variantą, pavyzdžiui, įgyvendinant juridinio asmens atskyrimo procedūrą ar dukterinės įmonės įsteigimą.
Dabartinė ekonominė situacija yra neapibrėžta ir neaiški, todėl pasirūpinti savo turto apsauga reikėtų nedelsiant. Tinkamai pasirinktos turto apsaugos struktūros saugikliai leis suvaldyti galimas rizikas. Vis dėlto prieš pasirenkant turto apsaugos struktūrą, reikėtų išsamiai išanalizuoti poreikius ir pasirūpinti būtinomis organizacinėmis apsaugos priemonėmis.