Slapukus mes naudojame siekdami pagerinti jūsų naršymo patirtį bei savo svetainės veikimą, taip pat įvertinti naudojimosi mūsų svetaine įpročius.
Slapukais vadinami nedideli tekstiniai failai, kurie yra laikinai įrašomi jūsų įrenginio standžiajame diske. Slapukai leidžia interneto svetainei atpažinti jos lankytoją per kitus apsilankymus joje, išsaugoti asmens naršymo istoriją, parinktis, pritaikyti turinį, pagreitina paiešką svetainėje, padeda efektyviau bei saugiau naudotis svetaine, tinkamai pateikti jos turinį bei pritaikyti jį prie lankytojų naršymo įpročių. Kitaip tariant, slapukai leidžia interneto svetainėms suteikti naudotojų poreikiams geriau pritaikytas paslaugas. Todėl slapukus naudoja dauguma interneto svetainių.
Dažniausiai slapukai jūsų, kaip svetainės lankytojo, tiesiogiai neidentifikuoja, tačiau pasitelkiant slapukus jūsų patirtis internete gali būti labiau suasmeninta.
gegužės 26, 2021 / Statybos ir nekilnojamojo turto teisė
Pergalė byloje dėl turto pardavimo iš varžytinių
Mūsų nekilnojamojo turto teisės komanda pasiekė pergalę nuo 2017 m. nagrinėtoje byloje dėl turto pardavimo iš varžytynių akto. Byla buvo po du kartus nagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos (Lietuvos apeliacinio teismo) teismų.
Atstovavome klientui, nekilnojamąjį turtą įsigijusiai įmonei, byloje, kurioje skolininkas (ieškovas) ginčijo antstolio dėl iš varžytynių parduoto administracinio pastato (Galvydžio g., Vilniuje) pardavimo aktą ir taikyti restituciją natūra (gražinant skolininkui iš varžytynių jau parduotą pastatą). Skolininkas teigė, kad antstolis netinkamai įvertino parduotą pastatą, nes nenustatė valstybinės žemės sklypo nuomos teisės investicinės vertės. Jis taip pat įrodinėjo, kad parduoto pastato ir žemės sklypo dalies nuomos teisės vertė yra kelis kartus didesnė nei kaina, kurią mūsų klientas sumokėjo įsigydamas pastatą iš varžytynių (pastatas nupirktas 2017 m. pradžioje už daugiau kaip 1.8 mln. EUR).
Byloje esminiu klausimu tapo valstybinės žemės sklypo nuomos teisės įvertinimas. Skolininkas teigė, kad valstybinės žemės dalies nuomos teisė turi būti vertinama vadovaujantis nuostata, jog tokiame žemės sklype yra galima nekilnojamojo turto plėtra. Tam pagrįsti jis pateikė kelių turto vertintojų ataskaitas, statybos techninių projektus (jų dalis) ir aiškino, kad vietoj parduoto pastato galima pastatyti kitų paskirčių statinius, kurie galėtų būti realizuojami už kelis kartus didesnę kainą, nei buvo sumokėjęs klientas.
Dar 2019-02-28 Vilniaus apygardos teismas nusprendė ieškinį atmesti, motyvuodamas tuo, kad skolininkas nenuginčijo antstolio veiksmų praeityje, ginčydamas to paties pastato pardavimo iš varžytynių akto. Tačiau tokią teismo išvadą paneigė Lietuvos apeliacinis teismas ir 2020-02-25 grąžino bylą į pirmąją instanciją, pripažindamas, kad byloje yra pagrindo paskirti teismo ekspertizę ir nustatyti tikrąją parduoto turto vertę.
Grąžinus bylą nagrinėti į Vilniaus apygardos teismą, 2021-02-01 sprendimu teismas vėl atmetė ieškovo reikalavimus ir, be kita ko pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos teisės negali būti laikomos atskiru civilinių teisinių santykių objektu, jeigu valstybinė žemė yra išnuomojama ne aukciono tvarka. Taip pat teismas kritiškai vertino tiek skolininko, tiek ir teismo ekspertės argumentus dėl galimos investicinės valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės vertės nustatymo.
Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021-05-20 nutartyje, kuria atmetė skolininko apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.